Prezidentui teigiant, kad ribojimai jiems turi būti lygūs, Seimo pirmininkė ragina nepamiršti žmogaus teisių.
„Taip, nuomonės išsiskyrė. Mano nuomonė yra tokia – aš sutinku, kad baltarusių tautos nuotaikos yra kitokios negu rusų tautos, kad ji yra mažiau galbūt intoksikuota masinės propagandos, kuri buvo vykdoma Rusijoje, kad ji yra artimesnė mums geopolitiškai, tradiciškai, istoriškai“, – antradienį žurnalistams po susitikimo su Seimo valdyba sakė G. Nausėda.
„Bet supraskime vieną dalyką – Aliaksandras Lukašenka labai įgudusiai naudojasi savo žmonėmis kaip daiktais, kaip įrankiais. Tenka prisiminti vaikino, kuris tapo sugrąžinto lėktuvo į Minską auka. Tikrai buvo labai liūdna stebėti visą šitą istoriją ir šitos istorijos genezę“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie Baltarusijos aktyvisto Ramano Pratasevičiaus suėmimą.
Supraskime vieną dalyką – Aliaksandras Lukašenka labai įgudusiai naudojasi savo žmonėmis kaip daiktais, kaip įrankiais.
Baltarusijos naikintuvas privertė „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Graikijos į Lietuvą, nusileisti Minske.
Vėliau R. Pratasevičius dalyvavo Baltarusijos valdžios spaudos konferencijoje, o prasidėjus teismo procesui buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame jis pripažino kaltę.
Tinklaraštininkas šią gegužę nuteistas aštuonerius metus kalėti dėl kaltinimų neramumų organizavimu ir sąmokslo užgrobti valdžią, tačiau A. Lukašenka tą patį mėnesį suteikė jam malonę.
Anot Lietuvos prezidento, ši istorija „tik tai parodo, kad diktatorius sulaužo žmogų, diktatorius panaudoja jį savo juodiems tikslams ir tai jis gali padaryti su kitais žmonėmis taip pat.“
Jis pridūrė manantis, kad galima svarstyti ir kitas priemones, tačiau svarbu suvokti, kad grėsmė iš Baltarusijos yra labai reali.
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad svarstant su saugumu susijus klausimus svarbu nepamiršti žmogaus teisių.
„Galbūt šiek tiek išsiskyrė matymas dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių traktavimo suvienodinimo ir čia, matyt, turėsime, jei bus tokia iniciatyva, diskusiją Seime“, – kalbėjo Seimo vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen laikosi pozicijos, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi likti skirtingi.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad frakcijoje nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
„Aš laikausi tos nuomonės, kad iš tikrųjų yra skirtumai tarp Rusijos ir Baltarusijos visuomenių ir ypatingai matant prieš trejus metus vykusias didžiules demonstracijas ir tas sankcijas, kurių vėliau iš Baltarusijos režimo sulaukė Baltarusijos piliečiai, tai tikrai nėra tapatu“, – tvirtino ji.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė svarstė, kad kol nėra įrodymų, jog saugumo situacija prastėja, didesnių pakeitimų šiuo klausimu būti neturėtų.
Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau. Po to, kai Baltarusija į šalį po nepavykusio perversmo Rusijoje leido atvykti samdinių grupuotei „Wagner“, Lietuvos politikai grįžo prie svarstymų apie ribojimų rusams ir baltarusiams suvienodinimą.
Iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Pastaruoju metu diskusijos dėl sankcijų baltarusiams griežtinimo atsinaujino politikams ir pareigūnams nerimaujant dėl „Wagner“ samdinių buvimo Baltarusijoje, dalies atvykstančiųjų į Lietuvą keliamų grėsmių ir provokacijų.
Naujausi komentarai