„Man čia atrodo kažkoks apskritai kuriozas, kalambūras šitos EŽTT bylos ir jo išvados“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

„Konstatuokime faktus, kas yra įvykę. Yra įvykęs tyrimas dar 2009 metais, (...) tyrimas buvo atliktas, konstatuota tik tai, kad sąlygos laikyti taip, buvo, patalpos tokios yra, jas galima pačiupinėti realiai, bet jokių įrodymų, kad ten buvo kas nors konkrečiai laikoma, kad veikė koks nors kalėjimas, nėra“, – tvirtino parlamentaras.

Pasak jo, įrodymus, jog Valstybės saugumo departamentui (VSD) priklausiusiose patalpose šalia Vilniaus kalinti įtariamieji terorizmu, gali pateikti tik JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA), bet vargiai tai padarys.

„Ir jeigu taip buvo, pagal tą legendą turėtume suprasti, analizuoti, kad buvo toks žvalgybų susitarimas, sąjungininkams buvo duota tam tikra diskrecija. Prie ko čia tada ta Lietuva, ką ji gali žinoti, ką ten amerikiečiai kalino, kur išsivežė ir taip toliau“, – teigė P. Saudargas.

Prie ko čia tada ta Lietuva, ką ji gali žinoti, ką ten amerikiečiai kalino, kur išsivežė ir taip toliau.

„Sprendime yra toks sakinys, kad „Lietuvos institucijos turėjo numanyti“, gal numanė, gal nenumanė. Dabar priteisti asmeniui, kuris iki šiol yra teisiamas, yra kaltinamas terorizmo byloje ir, kaip suprantu, kali Gvantanamo kalėjime, na, atrodo gana kurioziškai pats tas sprendimas“, – kalbėjo jis.

Politiko teigimu, net jeigu slaptame kalėjime Lietuvoje ir laikyti kaliniai, Lietuvos atsakomybė už tai yra abejotina.

„Kuo čia dėta Lietuva, man iki galo nėra aišku, jeigu amerikiečiai laiko tuos žmones kaltais ir yra bylos dėl Rugsėjo 11-osios išpuolio“, – sakė parlamento vicepirmininkas.

EŽTT antradienį konstatavo, kad M. al Hawsawis buvo Lietuvos jurisdikcijoje ir kad šalis buvo atsakinga už jo teisių pažeidimus pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

Tai antroji Lietuvos pralaimėta byla Strasbūro teisme dėl spėjamo CŽA kalėjimo netoli Vilniaus.

M. al Hawsawis šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje. Jis buvo sulaikytas 2003 metais Pakistane. JAV teigia, kad jis galėjo prisidėti prie Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV.

EŽTT ir 2018 metais konstatavo, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas Centrinės žvalgybos agentūros kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah.

2009-aisiais Seimo NSGK atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽA sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.

Lietuva teigia, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

2014 metais JAV paskelbta Senato ataskaita apie slaptus amerikiečių kalėjimus. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawį į vietos ligoninę.

Teisingumo ministerija: Lietuva neatmeta galimybės skųsti EŽTT sprendimą

Lietuva neatmeta galimybės skųsti EŽTT sprendimo, kuriuo pripažinta, jog kalinant Saudo Arabijos pilietį, kaip įtariama, slaptame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime Lietuvoje, buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija.

„Teismas priėmė sprendimą ankstesnės bylos pagrindu – tada Lietuva prašė pakartotinai įvertinti prašymą ir jis buvo atmestas – gal ir šį kartą lauktų panašus scenarijus. Bet tai nereiškia, kad Lietuva negali jo skųsti“, – Eltai trečiadienį teigė teisingumo ministrės atstovas žiniasklaidai Paulius Žeimys.

Pasak jo, sprendimas dėl skundo teikimo bus priimtas sutarus visoms, teismo sprendime atsakingomis įvardintoms institucijoms – Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijoms bei Generalinei prokuratūrai.

„Kol kas analizuojami argumentai, kurie įtikino teismą, kad buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija“, – pridūrė P. Žeimys.