Tačiau, pažymi jis, vargu, ar tai turės didesnę nei tik moralinę atsakomybę dabartiniam šalies vadovui.

„Pasakysiu savo asmeninę nuomonę – taip, prezidentas padarė pažeidimą, taip, jo atsisakymas į komisijos klausimus nedera su įstatymu, galima kalbėti ir apie tam tikrus priesaikos pažeidimo momentus. Tačiau turėkime galvoje, kad prezidentui iki kadencijos galo liko tik trys mėnesiai ir priesaika nepersikelia naujai kadencijai, jei kažkokiu būdu jis būtų perrinktas. Tad net inicijuotas procesas niekur nenuvestų“, – Eltai sakė konservatorius.

Politiko teigimu, šiuo metu nereikėtų svarstyti ir prezidento G. Nausėdos apkaltos klausimo.

Manau, kad tai yra ir moraliniai dalykai, kuriuos rinkėjai ir mes visi turėsime įvertinti.

„Ši komisija nebuvo įpareigota atlikti veiksmus, susijusius su apkalta. Mes to neformuluojame ir taip interpretuoti negalime. Tačiau jei Seimas patvirtins mūsų išvadą ir Seime atsiras iniciatyva, remiantis išvada surinkus tam tikrą parašų kiekį toliau kažką daryti – tai tada ir reikės komentuoti“, – sakė A. Vyšniauskas pažymėdamas, kad pati savaime suformuluota parlamentarų išvada yra svarbi.

Politikas dar kartą akcentavo, kad iki šalies vadovo rinkimų likus tik keliems mėnesiams, parlamentinėje komisijoje aptartus prezidento G. Nausėdos pažeidimus teks įvertinti rinkėjams.

„Manau, kad tai yra ir moraliniai dalykai, kuriuos rinkėjai ir mes visi turėsime įvertinti. Deja, bet procedūriškai tas kelias yra gana sudėtingas ir dabartiniame etape sunkiai įmanomas. Nebent prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą ir jis nuvestų iki baudžiamosios atsakomybės“, – sakė A. Vyšniauskas.

Kol kas A. Vyšniauskas nedetalizuoja ir to, ar bus imtasi kokių nors veiksmų, siekiant gerinti komisijos išvadoje figūruojančių institucijų darbą.

„Mes norėtume pristatę išvadą sulaukti reakcijų. Kaip visą tai mato kolegos Seime. Tada bus lengviau nuspręsti. Jei norime kažką daryti – tai yra labai svarbu. Tad klausimas opozicijai – ar jums tinka toks institucijų veikimas, kai jos proteguoja konkrečius politikus? Mes ir savo rekomendacijose formuluojame, kad reikia peržiūrėti mechanizmus, kaip vadovai skiriami, kaip vykdoma parlamentinė kontrolė“, – sakė jis.

Visgi konservatorius svarsto, kad siekiant pagerinti kriminalinės žvalgybos darbą Seimo valdyba galėtų sudaryti tam skirtą darbo grupę.

„Seimo valdyba galėtų sudaryti darbo grupę dėl kriminalinės žvalgybos ir parlamentinės kontrolės instituto tobulinimo“, – teigė A. Vyšniauskas.

Pirmadienį paviešintoje komisijos išvadoje skelbiama, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Taip pat konstatuojama, kad atsisakęs liudyti tyrimo komisijai prezidentas pažeidė priesaikos nuostatas.

Taip pat pažymima, kad atsisakydamas pateikti laikinajai Seimo komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo savo pareigomis ir bandė neigti parlamento įgaliojimus.

Ir konstatuojama, kad už VSD pranešėjo tapatybės atskleidimą yra tiesiogiai atsakingas departamento vadovas D. Jauniškis.

Komisijos išvadas Seimui ketinama pateikti ketvirtadienį.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekėatsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.

Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Buvo keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija norėjo išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turėjo pateikti iki kovo 10 d., tačiau prasidėjus pavasario sesijai komisijos darbas pratęstas iki kovo 26 d.