Šį Seimo Darbo partijos frakcijos inicijuotą kreipimąsi KT įteikė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna ir Seimo narys Artūras Skardžius.

„Seime valdančiųjų buldozeriu buvo „prastumtas“ privačios žemės atėmimo iš piliečių įstatymas. Valdantiesiems galimai nerūpi, kad Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Paimti nuosavybę, už ją teisingai atlyginant, galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės narių teisėtų interesų. Todėl toks nuosavybės paėmimas, kuris numatytas Žemės įstatyme, yra neproporcingas siekiamam tikslui – tikslas įrengti želdinius nėra pakankamas, kad reikėtų apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Jukna.

Privati nuosavybė „galėtų būti paimama visuomenės poreikiams, jei savivaldybės meras sumanytų kažkieno sklype pasodinti kokį krūmą ar medelį.

Jo teigimu, įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms sprendimą perimti privačią žemę galėtų priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, gavęs savivaldybės tarybos prašymą. Anot „darbiečių“, tai padaryti būtų galima supaprastinta tvarka – pakaktų „vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento“, kitaip tariant, privati nuosavybė „galėtų būti paimama visuomenės poreikiams, jei savivaldybės meras sumanytų kažkieno sklype pasodinti kokį krūmą ar medelį“.

„Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje taip pat nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais“, – sako Seimo narių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą inicijavęs Seimo narys A. Skardžius.

ELTA primena, kad šių metų birželio 8 d. Seimas nepritarė jo iniciatyvai dėl Seimo priimtų Žemės įstatymo pataisų, numatančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams želdynams kurti, kreiptis  į Konstitucinį Teismą (KT).

Už tokį kreipimąsi po pateikimo balsavo 44 Seimo nariai, 34 buvo prieš, 16 parlamentarų susilaikė. Seimas nesiėmė šio projekto tobulinti ir nutarė jį atmesti.

A. Skardžius Seimui siūlė, kad Konstitucinio Teismo būtų paprašyta ištirti, ar Žemės įstatymo pakeitimas, pagal kurį žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tenkinant viešąjį interesą, reikalingą socialinei infrastruktūrai plėsti, – „viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas“, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šių metų balandžio 22 d. Seimas priėmė Žemės įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigalios nuo lapkričio 1 d. Šiuo dokumentu įstatymo leidėjas išplečia galimybę paimti žemę visuomenės poreikiams.