„Noriu prisiminti faktą, kad praėjusių metų pavasarį nepavyko atnaujinti KT sudėties. Noriu pasakyti, kad visose valstybėse kyla tam tikrų įtampų dėl konstitucingumo kontrolės, tačiau modernios Vakarų teisės tradicinės valstybės turi saugiklius ir pasižymi susiformavusia politine kultūra, kas sudaro sąlygas šias institucines įtampas įveikti visos valstybės ir joje gyvenančių žmonių labui“ , – sakė G. Lastauskienė.

G. Lastauskienė pristatė klausimus, kurie ateityje aktualizuosis KT. Pasak jos, pagrindiniu iššūkiu taps nacionalinio tapatumo klausimo nagrinėjimas, apibrėžiantis, koks yra šiandieninės Lietuvos nacionalinis tapatumas.  

„Ką realiai, o ne deklaratyviai reiškia tautos suvereniteto kategorija sąveikoje su Lietuvos buvimu ES dalimi ir Lietuvos įsipareigojimais tarptautinei bendruomenei“, – sakė ji.

„30 metų teisės teoretikės ir praktikės patirtis leidžia man matyti teisės kaip visumos vaizdą, mąstyti logiškai ir turėti teisingos kreipties pajautą. Prezidentas, pakartotinai teikdamas mano kandidatūrą, dar kartą pareiškė požiūrį, kad mano turimas įdirbis ir profesinės kompetencijos galėtų būti panaudotos KT veikloje“, – sakė G. Lastauskienė.

Esu įsitikinęs, kad didžiausią grėsmę Lietuvos valstybės Konstitucijai, teisinei santvarkai kelia būtent Konstitucijos ir oficialiosios Konstitucinės doktrinos nežinojimas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuo metu teigė, kad Seimo Teisės departamento vadovas A. Kabišaitis yra žinomas, ilgametę praktinio teisinio darbo patirtį turintis teisininkas, žinantis teisės normas ir gebantis sistemiškai jas analizuoti ir taikyti.

„A. Kabišaitis turi ne tik teisinio praktinio, bet ir akademinio darbo patirties, kone 10 metų dirbo Vilniaus universiteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedroje, skaitė Civilinės teisės paskaitas, parašęs straipsnių civilinės atsakomybės tema, yra knygų bendraautorius, parengė analitinių darbų užsienio leidiniams. Yra stažavęsis Šveicarijos lyginamosios teisės institute Lozanoje bei Makso Planko lyginamosios ir tarptautinės privatinės teisės institute Hamburge. Yra dirbęs įvairiose Lietuvos valstybės institucijose, tarpinstitucinėse darbo grupėse“, – sakė Seimo pirmininkė.

A. Kabišaitis, prisistatydamas Seimui, sakė, kad, jei bus pritarta jo kandidatūrai, jis sieks tobulinti KT veiklą.

„Esu įsitikinęs, kad didžiausią grėsmę Lietuvos valstybės Konstitucijai, teisinei santvarkai kelia būtent Konstitucijos ir oficialiosios Konstitucinės doktrinos nežinojimas. Visuomenė, kuri nežino Konstitucijos ir Konstitucijos doktrinos, negali apsiginti turimų teisių ir galimybių. Jeigu būčiau paskirtas KT teisėju, savo ilgametę sukauptą patirtį, įgytas žinias panaudočiau tiek KT veiklos tobulinimui, tiek konstituciniam teisingumui vykdyti, taip pat ir bendrai teisinės valstybės kūrimui“, – sakė A. Kabišaitis.

Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovė Sigita Rudėnaitė, į KT siūlanti LAT teisėją Algį Norkūną, teigė, kad jai taip pat yra nemalonu antrą kartą Seime pristatinėti kandidatūrą.

„Esu tikra, kad kolega atitinka visus reikalavimus, kurie jam kaip kandidatui galėtų būti ir yra taikomi. Tik trumpai priminsiu apie kolegą, apie jo gyvenimo ir darbo momentus, nes šį veiksmą darau jau ne pirmą kartą, dėl ko man nelabai malonu. Tačiau yra kaip yra. (...) Teisėjų bendruomenė A. Norkūną apibūdina kaip žmogų, pasižymintį plačia erudicija, aukšta profesine kvalifikacija, nepriekaištinga reputacija“, – sakė S. Rudėnaitė.

Kaip bebūtų, teisinės sistemos vystymasis ir konstitucinės priežiūros sistemos vystymas parodė, kad KT suteikta labai didelė reikšmė, ir jis išsikovojęs didelę vietą.

A. Norkūnas tuo metu parlamentarams priminė apie KT reikšmę Lietuvai.

„Mes galime tvirtai pasakyti viena, kad mes neįsivaizduojame šiuolaikinės Lietuvos be konstitucinės priežiūros (...) Konstitucinė priežiūra yra reikalinga, ir klausimas, ar reikia KT? Tai viso labo tik konstitucinis klausimas, kas vykdys konstitucinę priežiūrą. Ir galime kalbėti, ar Lietuvoje teisinė sistema labai sudėtinga, ar joje pasiekti apginti savo teises yra labai lengvai prieinama. Galbūt klausimas tik toks. Kaip bebūtų, teisinės sistemos vystymasis ir konstitucinės priežiūros sistemos vystymas parodė, kad KT suteikta labai didelė reikšmė, ir jis išsikovojęs didelę vietą“, – sakė A. Norkūnas.

Toliau su kandidatais susitiks Seimo frakcijos, kandidatūras svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda į KT teisėjas teikia Seimo jau kartą atmestą advokatės G. Lastauskienės kandidatūrą, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkė į šias pareigas siūlo teisėją A. Norkūną.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen siūlo skirti Konstitucinio Teismo teisėju Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą A. Kabišaitį. Buvęs Seimo vadovas Viktoras Pranckietis A. Kabišaičio kandidatūrą ketino teikti jau darbą baigusiame Seime.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.