Ji ketvirtadienį Seime pristatė antrąjį bausmių sistemos pertvarkos paketą, kuriuo numatoma Kalėjimų departamentą su devyniomis pavaldžiomis įstaigomis sujungti į vieną juridinį asmenį, Lietuvos kalėjimų tarnybą, ir patvirtinti naują Bausmių vykdymo kodeksą.

„Tai yra esminė mūsų bausmių sistemos pertvarkos dalis, sudaromos teisinės priemonės pradėti įgyvendinti antrąjį pertvarkos etapą, į vieną juridinį asmenį sujungti Kalėjimų departamentą ir devynias jam pavaldžias įstaigas ir sukurti lankstų, šiuolaikišką ir tarptautinius standartus atitinkanti bausmių reguliavimą“, – sakė E. Dobrovolska.

Seimas ketvirtadienį 69 balsais „už“, penkiems parlamentarams balsavus „prieš“ ir šešiems susilaikius pataisų paketui pritarė po pateikimo. Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

Teisingumo ministrė pristatydama paketą pažymėjo, kas jis leistų racionaliau paskirstyti turimus išteklius ir padidinti su nuteistaisiais tiesiogiai dirbančiųjų specialistų skaičių.

Vieno įkalinto asmens išlaikymas kai kur kainuoja 35 eurus, kai kur – iki 221 euro, iki 30 procentų skiriasi identiškas funkcijas skirtingose įstaigose atliekančių pareigūnų darbo užmokestis.

„Resocializaciją vykdo apie 250 darbuotojų, o reikia žymiai daugiau, šiandien vienas resocializacijos darbuotojas kai kuriose įstaigose dirba su 30 įkalintų asmenų, kai kuriose – su šimtu, mes negalime užtikrinti, kad visose įstaigose resocializacijos procesas vyktų vienodai, o nuo to priklauso įkalintų asmenų šansai išeiti į lygtinį paleidimą, persikelti į pusiaukelės namus“, – pažymėjo E. Dobrovolska.

Ji taip pat teigė, kad skirtingose įstaigose šiuo metu keliskart skiriasi kalinių išlaikymas, taip pat nevienodas tą patį darbą atliekančių darbuotojų užmokestis, tad kai kurie važiuoja dirbti į toliau esančią įstaigą, nes ten gauna didesnį atlyginimą.

„Vieno įkalinto asmens išlaikymas kai kur kainuoja 35 eurus, kai kur – iki 221 euro, iki 30 procentų skiriasi identiškas funkcijas skirtingose įstaigose atliekančių pareigūnų darbo užmokestis“, – sakė E. Dobrovolska.

Pasak ministrės, priėmus pakeitimus pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos, galėtų skirti daugiau laiko tiesioginiam darbui su nuteistaisiais, sutaupytos administravimo lėtos leistų pakelti atlyginimus.

Teisingumo ministerija pataisų pažymoje nurodo, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje šiuo metu veikia aštuoni atskiri Kalėjimų departamentui pavaldūs juridiniai asmenys – laisvės atėmimo vietų įstaigos ir laisvės atėmimo vietų ligoninė – bei profesinio mokymo įstaiga, Mokymo centras.

Pažymoje rašoma, kad Kalėjimų departamento ir atskirų laisvės atėmimo vietų įstaigų juridinis savarankiškumas „apsunkina šios sistemos administravimą, veiklos planavimą, turto valdymą bei investicijų planavimą“.

Teigiama, kad tokia struktūra reikalauja didesnio administracines ir vadovaujančias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičiaus, neužtikrinamas vienodas tapačias funkcijas atskirose įstaigose atliekančių pareigūnų darbo krūvis, atlyginimų politika.

Anot ministerijos, naujojo Bausmių vykdymo kodekso redakcijoje taip pat daug dėmesio skiriama nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo klausimams.

Stiprinant įkalintųjų socialinių ryšių palaikymą ir integraciją į visuomenę, būtų neribojami pasimatymai su vaikais, numatomi dažnesni skambučiai artimiesiems, palankesnės sąlygos nuteistuosius greičiau perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietas.

Taip pat būtų didinamos nuteistųjų užimtumo galimybės: sureglamentuojama nuteistųjų individuali veikla, skatinama savanorystė, plečiamas motyvacinių priemonių nuteistiesiems keisti savo elgesį spektras.

Ministerija argumentuoja, kad didesnę nuteistųjų resocializacijos kokybę užtikrins ir numatytos platesnės galimybės nuteistiesiems gauti jiems labai reikalingas paslaugas – plečiamas gydymo nuo priklausomybės ligų, psichologinės pagalbos, socialinių paslaugų prieinamumas.