Už konservatorių Andriaus Vyšniausko ir Andriaus Kupčinsko parengtas pataisas po pateikimo balsavo 101 Seimo narys, penki susilaikė. Toliau projektą svarstys komitetai.

Rinkimų kodekse siūloma nustatyti ilgesnį laiką pateikti pareiškinius dokumentus, riboti debatuose dalyvaujančių kandidatų skaičių, įtvirtinti melagingos informacijos sąvoką.

Taip pat norima nustatyti, kad likus 65 dienoms iki rinkimų kandidatas turėtų būti ne tik atlikęs teismo skirtą bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Be to, parlamentarai teikia Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, kurie, jų teigimu, padės teismams priimti aiškesnius sprendimus ir taikyti vienodą praktiką dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo kartu su bausme, kai atimamos viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

Siūloma į institucijų, kurioms privalu pateikti informaciją apie nuosprendžio vykdymą, sąrašą įrašyti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).

Šiemet VRK po pirmojo tiesioginių merų rinkimų turo iš kovos buvo pašalinusi į antrąjį Anykščių ir Visagino rajono merų rinkimų turą patekusius Kęstutį Tubį bei Dalią Štraupaitę. Rinkimų komisija rėmėsi Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiais, kuriais dėl korupcijos nuteistiems politikams buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, draudžiančios šiems asmenims kelerius metus eiti tam tikras pareigas. Tačiau kiti teismai VRK sprendimus panaikino dėl procesinių pažeidimų arba neaiškių nuosprendžio formuluočių.

Įstatymuose įtvirtintos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas asmeniui būti tam tikros kategorijos pareigūnu ir draudimas dirbti konkretų darbą kokioje nors veiklos srityje arba užsiimti tam tikra veikla.

Šias abi priemones siūloma palikti, tik sudėti jas į vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį ir patikslinti formuluotes, kad teismams liktų mažiau galimybių taikyti skirtingą praktiką.

Pagal projektą, pareiškiniai kandidatų ir partijų dokumentai dalyvauti rinkimuose Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būtų pradėti teikti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o šis procesas baigtųsi likus 80–100 dienų iki rinkimų dienos, priklausomai nuo rinkimų pobūdžio.

Dabar pareiškinių dokumentų priėmimas pradedamas likus 83 dienoms iki rinkimų, kad būtų daugiau laiko dokumentų patikrai ir jų patikslinimui.

Siūloma keisti ir balsų perskaičiavimo rėžius prezidento, savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu.

Pataisos numato, kad per prezidento rinkimus privalomai balsai būtų perskaičiuojami, jei tarp kandidatų būtų mažiau kaip 1000 balsų skirtumas, per savivaldos rinkimus – ne daugiau kaip 50 arba 100 balsų, priklausomai nuo renkamos savivaldybės tarybos dydžio.

Be to, norima nustatyti, kad jei per pakartotinį balsavimą vienmandatėje apygardoje kandidatas mirtų ar netektų pasyviosios rinkimų teisės, rinkimai toje apygardoje būtų organizuojami iš naujo.

Projekte siūloma įpareigoti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą per tris dienas išnagrinėti su rinkimų rezultatais susijusius skundus.

Rinkimų kodeksas yra priimtas kaip konstitucinis įstatymas. Jį pakeisti reikės ne mažiau kaip trijų penktadalių arba ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų.

Artimiausi rinkimai Lietuvoje vyks 2024 metų pavasarį.