Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma tokias pataisas Seimui pristatė per neeilinę sesiją vasario mėnesį, tačiau parlamente jos nesulaukė paramos.

Už tai, kad būtų nubrauktos išeitinės kompensacijos nuteistiems ar per apkaltą pašalintiems Seimo nariams, tuomet balsavo 47 Seimo nariai, prieš buvo 19 ir susilaikė 30 parlamentarų. Pataisos grąžintos iniciatoriui tobulinti.

J. Razma registravo naują projektą su panašiu siūlymu, kartu būtų atsisakoma privalomo slapto balsavimo dėl kaltinimo formuluočių per apkaltos procesą.

Pagal pataisas, išeitinė išmoka būtų nemokama, jeigu Seimo narys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu dėl nusikaltimo arba Konstitucinis Teismas (KT) nusprendžia, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką. Šiuo metu išeitinės Seimo narys negauna, jei jis perrenkamas kitai kadencijai.

Pasak J. Razmos, parlamentaras turėtų negauti išeitinės kompensacijos ir tada, kai įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar KT konstatavus priesaikos sulaužymą bei šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seime neužtenka balsų per apkaltą panaikinti mandatą.

Būtent tokia situacija susiklostė dėl Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio. Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino jo mandato Seime, nes nepavyko surinkti būtino minimalaus skaičiaus – 85 – balsų, palaikančių tokį sprendimą.

Anot J. Razmos, V. Gapšiui priklausys pusmečio dydžio išeitinė kompensacija.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui yra skyręs puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Pagal dabar galiojančią tvarką, rudenį pasibaigus jo kadencijai Seime, politikui turėtų būti išmokėta tiek vidutinių atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko jo įgaliojimų laikas Seime, bet išmoka negalėtų būti mažesnė kaip dviejų mėnesių ir didesnė kaip šešių mėnesių atlyginimai.