Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius parlamentarams teikė nutarimo projektus dėl valstybės pripažinimo „Romuvai“ bei dėl atsisakymo bendrijai suteikti tokį pripažinimą.
Už pripažinimą suteikiantį nutarimą po pateikimo balsavo 43 Seimo nariai, prieš – 21, 11 parlamentarų susilaikė.
Tuo metu nutarimo atsisakyti suteikti pripažinimą parlamentarai nepalaikė.
Už balsavo 30 Seimo narių, prieš – 21, 22 parlamentarai susilaikė.
Klausimą Žmogaus teisių komitetas svarstys lapkričio pabaigoje, tad tą darys jau naujos kadencijos parlamentarai.
Pasak T. V. Raskevičiaus, praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Vyriausybei perdavė peticiją, kurioje „Romuva“ antrą kartą skundžia, kad Seimo sprendimas nesuteikti jai valstybės pripažinimo pažeidžia jos teises.
„Vyriausybė turės pateikti savo atsiliepimą dėl sprendimo nepriėmimo „Romuvos“ atžvilgiu ir esu įsitikinęs, kad Teisingumo ministerijai būtų lengviau surasti papildomų argumentų, jei Seimas pradėtų svarstymo procedūrą tiek dėl pripažinimo suteikimo, tiek dėl pripažinimo nesuteikimo“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo T. V. Raskevičius.
Pernai rugsėjį Seimas atmetė siūlymą valstybei pripažinti „Romuvą“, tačiau nesutiko imtis ir alternatyvaus projekto, kuriuo pripažinimas oficialiai būtų nesuteiktas.
T. V. Raskevičiaus teigimu, teisine prasme nėra jokių kliūčių, kodėl „Romuvai“ pripažinimas galėtų būti nesuteiktas. Politiko teigimu, bendrija atitinka įstatymo kriterijus, taip pat turi jai palankų EŽTT išaiškinimą.
Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ šiemet antrą kartą kreipėsi į EŽTT reikšdama susirūpinimą dėl Seimo nereagavimo į ankstesnius EŽTT išaiškinimus ir pripažinimo bendrijai nesuteikimo.
2021-aisiais EŽTT nusprendė, jog parlamentas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Teismas tuomet pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje padėtyje, o Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.
Po šio EŽTT sprendimo Seimui vėl nepripažinus „Romuvos“, jos vadovė Inija Trinkūnienė teigė, kad bendrija toliau neturi galimybės sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai nenurodė bendrijos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad ji vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje.
Senovės baltų religinė bendrija dėl valstybės pripažinimo pirmą kartą į parlamentą kreipėsi 2017 metais. Negavusi pripažinimo, 2019 metais organizacija kreipėsi į EŽTT.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o santuokos būtų prilygintos sudarytoms civilinės metrikacijos įstaigoje.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
(be temos)