Tokiu būdu parlamentas panaikino šiuo metu galiojančią galimybę savivaldybių taryboms nesteigti seniūnijų savivaldybės teritorijoje.

Pasak pataisų iniciatoriaus Seimo nario Algio Strelčiūno, kai kuriose savivaldybėse nėra įsteigta nė vienos seniūnijos, kai kuriose savivaldybėse įsteigtos tik kelios seniūnijos.

„Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas net tos pačios savivaldybės gyventojams turėti nelygias galimybes spręsti vietos reikalus arčiausiai jų esančiame padalinyje. Gyventojai, kurių gyvenamojoje teritorijoje nėra seniūnijos, yra priversti vykti į savivaldybės administracijos atitinkamą padalinį ir ten spręsti savo problemas. Kartais atstumas nuo gyvenamosios vietovės iki savivaldybės administracijos pastato yra didelis, o susisiekimas – komplikuotas. Taip pat savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis ir kitas funkcijas, dažnai nežino specifinių tos gyvenamosios vietovės ypatumų ir galimų problemų“, – argumentus vardija parlamentaras A. Strelčiūnas.

Gyventojai, kurių gyvenamojoje teritorijoje nėra seniūnijos, yra priversti vykti į savivaldybės administracijos atitinkamą padalinį ir ten spręsti savo problemas.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo išvadoje yra pažymėjęs, kad naujuoju tiesiniu reguliavimu siekiama suvienodinti galimybes visose savivaldybėse gyventojams tam tikras administracines ir viešąsias paslaugas gauti arčiau jų gyvenamosios vietos, būti labiau įtrauktiems į vietos reikalų tvarkymą.

„Savivaldybės tarybai paliekama teisė spręsti, kiek ir kokio tipo seniūnijas steigti, kokias funkcijas perduoti vykdyti seniūnijoms, kaip vykdyti tas funkcijas ir kita“, – teigiama Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadoje.

Už Vietos savivaldos įstatymo pataisas balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 11 parlamentarų. Jos įsigalios 2020 m. gruodžio 31 d.

Gyventojams – daugiau galimybių įsitraukti į sprendimus

Savivaldybės turės sudaryti sąlygas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Jos turės informuoti ir konsultuotis su vietos gyventojais, vertinti ir viešinti konsultavimosi su jais rezultatus, įtraukti vietos gyventojus į sprendimų priėmimą.

Tai ketvirtadienį įtvirtino Seimas priimtomis Vietos savivaldos įstatymo pataisomis. Jomis parlamentarai padidino gyventojų įsitraukimą į vietos reikalų (savivaldos) sprendimą.

„Dažniausiai gyventojai turėdavo pasiimti iš savivaldybės tinklapio visą informaciją, dabar įvedame nuostatą, kad, jei yra klausimas, aktualus konkrečios vietos gyventojams – šalia ar jų kieme kažkas daroma, statoma, reikės eiti pas gyventojus, daryti susirinkimus, su jais tartis, kad gyventojai pritartų“, – sako Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.

Reikės eiti pas gyventojus, daryti susirinkimus, su jais tartis, kad gyventojai pritartų.

Su vietos gyventojais galės būti konsultuojamasi šiomis formomis: vietos gyventojų apklausa; vieši svarstymai, susirinkimai, forumai, diskusijos; konsultavimasis elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje.

Priimtomis pataisomis Vietos savivaldos įstatyme pakeista savivaldybės tarybos priežiūrą vykdančių subjektų (Etikos ir Antikorupcijos komisijų ir Kontrolės komiteto) pirmininkų skyrimo tvarka – jie bus deleguojami opozicijos, nebereikės dėl jų balsuoti savivaldybės tarybos posėdyje. Galiojant senajai tvarkai, pasitaikydavo piktnaudžiavimų, kuomet šių komisijų ir komitetų pirmininkai nebūdavo skiriami, dėl to kildavo tiesioginio valdymo įvedimo grėsmė.

„Būdavo didelių problemų su paskyrimais – opozicijai priklausančiais postais, pavyzdžiui, Antikorupcijos komiteto pirmininko. Pakeitimai reikalingi, kad ir opozicija nepiktnaudžiautų savo galiomis – jie tą patį asmenį, kuris nebūdavo patvirtintas, siūlydavo daugybę kartų“, – sakė G. Burokienė.

Įstatymo pataisos priimtos už balsavus 75 Seimo nariams, nė vienam nebuvus prieš, dviem parlamentarams susilaikius. Jos turėtų įsigalioti 2021 m. sausio 1 d.