Laikinasis partijos pirmininkas Šarūnas Birutis teigia, kad toks žingsnis būtų žengtas ne vien dėl įtarimų šleifo, bet ir siekiant persitvarkyti ideologiškai.

Ketvirtadienį partija Panevėžio rajone susirinko į tarybos posėdį aptarti susidariusią situaciją sulaukus teisėsaugos įtarimų korupcijos byloje. Pasak Š. Biručio, kol kas sprendimai dėl pokyčių partijoje nėra priimti, tai buvo pirma tokia diskusija, tačiau pavadinimo keitimas bei ideologijos išgryninimas yra neatmestinas.

„Tai gali būti siekiant dviejų tikslų. Pirmas, matyt, svarbiausias, aiškios partijos pozicijos politinėje skalėje užėmimas, nes dažnai „Darbo“ orientuojasi su visiška kaire, socialistų, nors kuriant pavadinimą mintis buvo visiškai kitokia, tai buvo centro jėgos partija. (...) Be abejo, nereikia neigti, kad tas šleifas dešimtmečio bylos ir dabar bylos, kuri išlindo iš praeities, nors joje yra tik mažas epizodas susijęs su Darbo partija, bet žmonėms jis gali asocijuotis su dideliais pažeidimais, baudžiamąja veika. Pragmatiškai galvojant, gali būti įvairūs sprendimai“, - BNS ketvirtadienį po posėdžio sakė Š. Birutis.

Kitų metų vasarį vyks Darbo partijos pirmininko rinkimai, tačiau, pasak laikinojo vadovo, pokyčiai gali prasidėti ir anksčiau.

„Partijos suvažiavimas bus šaukiamas lapkričio 12 dieną, kur organizaciniai, ideologiniai klausimai bus kalbami dar nelaukiant lyderio išrinkimo, leidžiant kandidatams (į partijos pirmininkus) pateikti savo programas, savo siūlymus. Kalbėsime apie tai visą pusmetį“, - teigė jis.

Š. Birutis tikino, kad partija laikosi pozicijos, jog kyšininkavimu įtariamas buvęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys neturėjo įgaliojimų tartis, kad už reklamos nuolaidas „MG Baltic“ koncernui priklausančiose televizijose partija priimtų bendrovei palankius sprendimus.

„Apgailestaujame dėl to, kas vyksta ir kad tie šešėliai vejasi. Partija jokiais sprendimais ir įgaliojimais Vytautui Gapšiui kaip fiziniam asmeniui ir kaip buvusiam partijos pirmininkui nedavė jokių įgaliojimų niekada veikti tokiais būdais ir kalbėti partijos vardu. Tikimės, kad teisėsauga greitai išnagrinės bylą, o mes bendradarbiausime visais būdais“, - teigė jis.

Anot jo, dauguma partijos narių net nemano, kad V. Gapšys tikrai gavo kyšį.

„Daugelis net nesutinka, kad tai kyšis, nes jeigu 8 proc. nuolaida dideliame pakete... Aišku, mes nežinome operatyvinės informacijos, nežinome, kokie pokalbiai už stalo, po stalu ar kur vyko ir kaip ten kas ką kam žadėjo, bet jokie partijos ar frakcijos veiksmai niekaip neleidžia teigti, kad buvo vykdomi kokie tai pažadai“, - sakė Š. Birutis.

Praėjusią savaitę Darbo partijai pateikti įtarimai dėl stambaus masto prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

Įtarimai partija kaip juridinis asmuo sulaukė dėl buvusio jos pirmininko pirmojo pavaduotojo, 2012 – 2016 metų kadencijos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad Vytautas Gapšys įtariamas veikęs Darbo partijos naudai ir iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už palankius politinius sprendimus priėmė 12,1 tūkst. eurų kyšį. Už šią sumą padarytos nuolaidos transliuojant partijos politinę reklamą per koncernui priklausančias televizijas.

Toje pačioje byloje įtarimų yra sulaukęs ir Liberalų sąjūdis dėl buvusio savo lyderio Eligijaus Masiulio ir parlamentaro Šarūno Gustainio esą paimtų kyšių.

Nuo liepos mėnesio Darbo partija neturi nuolatinio vadovo, kai dėl intrigų partijoje iš pareigų pasitraukė Živilė Pinskuvienė. Naują lyderį „darbiečiai“ planuoja rinkti kitų metų vasarį.

Pasak Š.Biručio, šiuo metu jau vyksta pasirengimas šiems rinkimams, partijos skyriai kelia kandidatus.

Darbo partija parlamente turi du atstovus, išrinktus vienmandatėse apygardose. Šiuo metu jie prisijungę prie socialdemokratų frakcijos.