„Manęs neapleidžia įspūdis, kad ponia Ruginienė šitame procese yra ne subjektas, o objektas. Jeigu iš pradžių buvo galima tik spėti, kad taip yra, tai dabar jau galime pagrįstai teigti ar bent jau vertinti, kad ji yra ne subjektas, o objektas“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė I. Šimonytė.

„Ponia Ruginienė ketvirtadienį keletą kartų mums sakė: aš esu ne partijos pirmininkė, aš esu ne frakcijos seniūnė, aš esu ne tas, ne anas. Jeigu kažkas turi kažkokią tai problemą, kažkoks tai Seimo narys ar kažkoks partijos narys – tai aš negaliu už tai atsakyti, aš būsiu tiktai premjerė. Na, taip neveikia politika. Kai tu esi premjeras, tu pagal nutylėjimą esi koalicijos lyderis iš esmės“, – kalbėjo ji.

Nors I. Ruginienė yra Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovų grupėje, kuri diskutavo dėl naujos Seimo daugumos, I. Šimonytės vertinimu, kandidatė į premjeres derybose nedalyvavo. Prisimindama 2020-uosius, kai iniciatyva formuoti koaliciją buvo konservatorių rankose, buvusi Vyriausybės vadovė pabrėžė negalinti įsivaizduoti, kad pastarieji procesai būtų vykę be jos įsitraukimo.

„Mes matėme tuos derybų, kalbėjimųsi ir susitikimų procesus – ponios Ruginienės nėra niekur. Na, gal čia paskutinėmis dienomis ji kažkur tose nuotraukose vėl atsirado“, – sakė ji, neatmesdama, kad patys socialdemokratai pasirinko laikinąjį partijos pirmininką Mindaugą Sinkevičių komentuoti koalicines derybas.

„Bet toks pasirinkimas neveikia“, – konstatavo ji.

Manęs neapleidžia įspūdis, kad ponia Ruginienė šitame procese yra ne subjektas, o objektas. 

I. Ruginienei trūksta autoriteto LSDP gretose, bet socialdemokratams – netrūksta fantazijos

Vertindama I. Ruginienės premjeravimo perspektyvas, I. Šimonytė taip pat atkreipė dėmesį, jog politikei trūksta autoriteto ją delegavusios partijos gretose. Nepaisant to, socialdemokratai pasiūlė vos pernai prie bendruomenės prisijungusią parlamentarę vadovauti Ministrų kabinetui.

„Bet, vis dėlto, socialdemokratams netrūksta, taip sakant, fantazijos pasiūlyti tokį žmogų, kuris neturi autoriteto partijos gretose – jau nekalbant apie tuos būsimus koalicijos partnerius, su kuriais reikėtų dirbti (...)“ – pastebėjo ji.

Ir nors pripažino baltai pavydinti I. Ruginienei pasitikėjimo savimi bei teigiamai vertinanti šią kandidatės savybę, I. Šimonytė abejojo, ar to užteks išsikovoti autoritetui koalicijos gretose bei išlaikyti politinį stabilumą.

„Tikrai mažiausiai ko tikiuosi iš šitos naujos valdžios – tai stabilumo“, – neslėpė buvusi ministrė pirmininkė.

Mano, kad prezidentas ieško, kaip pateisinti koaliciją su „Nemuno aušra“

Laidoje „ELTA kampas“ I. Šimonytė taip pat įvertino Prezidentūros laikyseną naujai formuojamos koalicijos atžvilgiu. Pernai lapkritį šalies vadovas Gitanas Nausėda socialdemokratų sprendimą kviesti į koaliciją Remigijaus Žemaitaičio vedamą „Nemuno aušrą“ pavadino klaida. Tačiau dabar LSDP planų tęsti partnerystę su „aušriečiais“ nekritikuoja.

I. Šimonytė svarsto – kodėl, laimindamas koaliciją su „Nemuno aušra“, prezidentas laikosi principo netvirtinti partinių „aušriečių“ kandidatų į Ministrų kabinetą.

„Nemuno aušra“ kažkodėl ir toliau negali siūlyti savo partinių ministrų į Vyriausybę. Tai kodėl? Jeigu ji nieko blogo nepadarė, jeigu ji yra kaip ir okey ir legitimuojama, tai tada logiškai mąstant turėtų turėti galimybę deleguoti ir savo ministrus, ar ne? Vis dėlto – ne“, – ironizuodama kėlė klausimus Seimo narė.

Vis tik, parlamentarės teigimu, prezidento pasisakymuose atkreiptinas dėmesys į kitą aspektą – užuominas apie pirmalaikius Seimo rinkimus. Buvusi premjerė pastebėjo, kad G. Nausėda kalba, esą vienintelė galima alternatyva šiuo metu besiformuojančiai koalicijai yra tik pirmalaikiai rinkimai.

„Aš netgi drįsčiau teigti, kad jeigu Seime būtų frakcija „Jedinaja Litva“, tai net ir ji galėtų eiti į koaliciją su socialdemokratais, nes viso šito pasisakymo esmė – kad tik nebūtų išankstinių rinkimų. Tarsi kas nors tų išankstinių rinkimų siektų, labai norėtų. Na, bandoma sukurti tokį vaizdą“, – tvirtino konservatorė.

„Ta dichotomija, kuri yra piešiama, nėra tokia, kokia ji iš tikrųjų egzistuoja. Bet aš manau, kad ją sąmoningai norima nupiešti taip, kad būtų galima kažkaip pasiteisinti, kodėl leidžiama, kad tai vyktų, nes alternatyva yra išankstiniai rinkimai. Tai nėra tiesa“, – pakartojo ji.

Tikrai mažiausiai ko tikiuosi iš šitos naujos valdžios – tai stabilumo.

G. Palucko vietoje – atsisakytų Seimo nario mandato

Nors Seimas jau svarsto naujos premjerės kandidatūrą, parlamento opozicijos dėmesio centre išlieka ir iš pareigų pasitraukęs Gintautas Paluckas – jau surinkti parašai dėl socialdemokrato apkaltos.

I. Šimonytės manymu, dėl praeities istorijų ir verslo Vyriausybės vadovo postą palikęs politikas veikiausiai atsisakys Seimo nario mandato – tai, pasak jos, būtų logiška.

„Mano spėjimas yra toks – kad gal nebūtinai iki rudens, bet iki šios Seimo sesijos pabaigos greičiausiai ponas Paluckas iš Seimo pasitrauks. Ir manau, kad tai būtų logiška“, – dėstė ji.

„Buvo Paluckas dublis vienas – nesėkmingas. Buvo ponas Paluckas dublis du – irgi nesėkmingas. Aš nemanau, kad jis yra tiek iracionalus žmogus, kad nesuprastų, kad trečio dublio nebebus. Arba labai labai negreitai“, – tvirtino konservatorė.

„Aš sunkiai save įsivaizduoju pono Palucko vietoje tiesiog dėl kitokių įsitikinimų ir kitų vertybių, bet, jeigu būčiau ponas Paluckas, tai tikrai pasirinkčiau Seimo ir savęs nebekankinti“, – apibendrino I. Šimonytė.

ELTA primena, kad sekmadienį posėdžiavusi socialdemokratų taryba nusprendė valdančiąją daugumą formuoti su „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime – iki šiol koalicijoje dirbę Sauliaus Skvernelio demokratai „Vardan Lietuvos“ į daugumą liko nepakviesti. Ketvirtadienio vakarą posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba nusprendė jungtis prie socdemų vadovaujamos Seimo daugumos – koalicinę sutartį partijos žada pasirašyti kitos savaitės pradžioje.

LSDP, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos dauguma Seime turės 82 mandatus.