Blaškymosi buvo ir daugiau – naujasis Seimas sustabdė Darbo kodekso įsigaliojimą, policijos reformą, dabar dar ir pašto reformą. Žadėtas pajamų augimas apsiribojo keliolika eurų pensininkams ir keliais mokytojams, o štai autoriams išaugo mokesčiai, vadinasi, pajamos sumažėjo. Vienybe nežiba nei valstiečių žaliųjų ir socialdemokratų koalicija, nei patys valstiečiai žalieji, nei opozicija, taip  ir nesugebėjusi išsirinkti lyderio.

Per 100 dienų Seimas priėmė 200 įstatymų, jo vadovas sako, kad iš dešimties balų už darbą skirtų 8, tačiau kol kas pagerinti parlamento įvaizdžio jam nepavyko, kaip sakėsi mėginsiąs padaryti – Seimu nepasitiki daugiau kaip 47 proc. gyventojų, o pasitikinčiųjų nėra nė 14 proc., rodo naujausia „Vilmorus“ apklausa.

Skylantys valdantieji

Valdantiesiems valstiečiams žaliesiems rinkėjai suteikė didelį pasitikėjimo kreditą. Penkiasdešimt aštuonis mandatus iškovojusi partija šimtadienį pasitiko jau be dviejų parlamentarų. Dėl kilusių skandalų, susijusių su Gretos Kildišienės istorija Seimą buvo priversta palikti ji pati, o dar vienas – Bronislovas Matelis pasitraukė iš frakcijos. G. Kildišienei pasielgus priešingai ir nepasitraukus, frakcija, apskritai, galėjo skilti.

Vietoj žadėtos gerovės padidėjo mokesčiai. Veikla buvo užmaskuota sparnuotom frazėm, kurias labai vykusiai nusitvėrė žiniasklaida.

Skandalus kėlė ir pirmieji darbai Seime – svarstymai dėl dirbtinio apvaisinimo, PVM lengvatos šildymui, vaiko teisių apsaugos įstatymai.  Na, o mažieji valdančiųjų partneriai socialdemokratai turintys devyniolika Seimo narių visuomenės dėmesį atkreipė skandalingomis ministrų paieškomis. Dėl naujo lyderio susirūpinusi partija Seimo darbe nepastebima.

Portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, vargu ar Seimo darbo pradžia pateisino rinkėjų viltis: „Žadėta buvo daug, žadėta buvo profesionalų vyriausybė, didelės pertvarkos. Praėjo jau 100 dienų, valstiečiai sakė leiskit mums dirbti, nekritikuokit ir t. t. Bet iš tikrųjų tai sakyčiau, kad dabar yra atidaryta nemažai tokių frontų, sujaukti reikalai, sujauktas vanduo, o kad būtų kažkokių konkrečių reformų apmatai, tai nematyti.“

Įmonėms startuoti padedančio Verslo angelų fondo narė Daiva Rakauskaitė sako, kad dabartiniai valdantieji prieš rinkimus verslui pažadų nežarstė, todėl verslas ir neturi didelių vilčių. Tačiau jis kantriai laukia, kas žadėta jau ankščiau.

„Pirmiausia, aišku, vilčių turime mokestinėje srityje, tai, tarkim, lengvesnis investicijų apmokestinimas arba skatinimas, apie ką jau seniai kalbama, tai tikėkime, kad Seimas ir nauja vyriausybė su tuo sutiks“, – kalbėjo Finansų analitikų asociacijos ekspertė D. Rakauskaitė.

Dideli pažadai

Bankų ekonomistai teigia taip pat nepastebėję ryškesnio naujojo Seimo įdirbio ir laukia, kokių žingsnių valdantieji imsis pirmaisiais darbo metais. Patirtis rodo, kad svarbias reformas atidėjus vėlesniam laikui, jos apskritai būna neįgyvendinamos. Rinkimų pažadas didinti pensijas ir jų padidinimas – labiau momentinis ir emocinis. Sodros problemos toliau lieka. O pažadų didinti biudžeto pajamas nebuvo net prieš rinkimus.

„Buvo daug prisižadėta dėl socialinės sferos. O ir apskritai, programa orientuota daugiau ne į BVP pyrago didinimą, kaip tokį, bet į BVP pyrago tolygesnį ir teisingesnį paskirstymą. Nekalbama arba mažai kalbama būtent apie bendrą ekonominę situaciją, verslo aplinkos situaciją Lietuvoje ir kokie konkretūs žingsniai bus daromi, kad ją pagerintų. Mano vertinimu, dabar matyti daug norų, tačiau darbų nesimato“, – sakė „Nordea“ banko Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.    

„Trūksta ekspertinių žinių“

Nors valstiečiai žalieji per rinkimus žadėjo ypač daug dėmesio skirti kultūrai, vietoj to meno žmonės sako sulaukę didesnių mokesčių.

„Vietoj žadėtos gerovės padidėjo mokesčiai. Veikla buvo užmaskuota sparnuotom frazėm, kurias labai vykusiai nusitvėrė žiniasklaida“, – sakė Kultūros tarybos narys Vaidas Jauniškis.

Portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė teigia, bus gerai, jei pažadus žarstę valdantieji įgyvendins bent 10 proc. jų.

„Jiems trūksta ekspertinių žinių, tai vienas dalykas, kitas dalykas, tai yra labai marga publika ir labai aiškiai matosi, kad yra didelė skirtis tarp Karbauskio ir Skvernelio aplinkos žmonių. Galbūt iš vyriausybės pusės tikrai būtų noras daryti tam tikras reformas, bet aš manau, kad ateityje dėl jų Seime bus didelių nesutarimų. Labai aiškus indikatorius buvo pašto pertvarka. Tai, jeigu jie negali dėl tokio paprasto dalyko susitarti, tuomet neįsivaizduoju, kaip mes mažinsime, pavyzdžiui, ligoninėse esančių lovų skaičių, kaip, apskritai, darysim kokias nors kitas reformas“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Politologas Šarūnas Liekis taip pat sako, kad valstiečių ir žaliųjų frakcijoje išryškėjo mažiausiai trys pasaulėžiūros: konservatyvi, liberali ir socialdemokratinė. Todėl priimamų įstatymų galutiniai variantai neprognozuojami ir gerokai skiriasi nuo pirminių variantų, kuriuos pasiūlė, pavyzdžiui, partijos lyderiai, siekiantys laikytis partijos ideologijos ir rinkėjams duotų pažadų. Šie prieštaravimai ypač gali būti matomi pavasario sesijoje. Šarūnas Liekis taip pat įžvelgia gilėjančią takoskyrą tarp Seimo bei vyriausybės. Dėl to ateityje įtampa, ypač dėl vertybių, gali tik didėti.

„Seimo dauguma laimėjo rinkimus su programa, kuri buvo orientuota į viešą gėrį, na, nemokamas mokslas, nemokama sveikata, panašūs dalykai. Kitaip sakant, valstybė, kaip besirūpinanti savo žmogumi. Dabar vyriausybės laikysena yra labiau buhalteriška. Kitaip sakant, taupom pinigus ir nesvarbu tas bendras gėris, svarbu – įgyvendinamumas, kad ir mažesnės, bet taupesnės programos. Tokia laikysena ateity iš principo gali vesti į tam tikrus konfliktus“, – sakė Š. Liekis.

Po tokių prieštaravimų įmanomas ir frakcijos skilimas, galime sulaukti ir kai kurių ministrų atsistatydinimo. O tada atsiskleis tikroji lyderystė didžiausioje Seimo frakcijoje. Nuo to, kas taps lyderiu didele dalimi priklausys kaip pavyks rinkimų pažadus paversti naujais įstatymais, reformomis ir, galų gale, tai įgyvendinti.