Šimtas parlamentarų parengė Konstitucijos pataisą, kuri turėtų atverti kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam „tvarkiečiui“ Rolandui Paksui dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.

Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas Konstitucijos pataisos projektas, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų“.

Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.

Šią pataisą pasirašė visų Seimo frakcijų atstovai, išskyrus konservatorius.

Jos autoriai teigia šiuo projektu siekiantys įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nutarimą dėl R.Pakso teisių.

„Priėmus įstatymo projektą būtų ne tik įgyvendintas EŽTT sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą, bet ir užtikrinta žmonių nuomonės raiškos laisvė renkant įstatymų leidybos institucijas“, - rašoma projekto aiškinamajame rašte.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą, galima tik pakeitus dabartinę Konstituciją.

EŽTT daugiau nei prieš trejus metus paskelbė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.

Šios kadencijos parlamentas jau kartą mėgino priimti su tuo susijusią Konstitucijos pataisą, bet pernai sausį šis bandymas žlugo, nes konservatoriai atsisakė pataisą palaikyti. Jie nesutinka, kad dėl priesaikos sulaužymo atleistas politikas galėtų eiti prezidento pareigas.

Konstitucija gali būti pakeista tik tuo atveju, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.