„Šitos pataisos registravimas rodo, kad valdantieji toliau linkę užsivelti į įvairius vertybinius ir kultūrinius karus ir panašu, kad nesiruošia paties biudžeto svarstymui. Mano galva, rudens sesijos metu prioritetas turėtų būti ne kultūriniai karai, o biudžetas“, – pirmadienį BNS sakė A. Širinskienė.

Praėjusios kadencijos pradžioje Seimo Sveikatos reikalų komitetui vadovavusi A. Širinskienė buvo viena iš tuometinių valdančiųjų „valstiečių“ pataisų, kuriomis įtvirtintas amžinas embrionų saugojimas, iniciatorių.

„Seime nežinau, kuo gali baigtis (projekto pateikimas), matyt, panašai kaip partnerystės atveju, o mintis saugoti neterminuotai buvo susijusi su embriono apsauga, kita vertus, norėjome skatinti žmones gamintis kuo mažiau embrionų, keik reikia konkrečiai procedūrai arba kelioms procedūroms, jeigu jie planuoja“, – teigė parlamentarė.

Mano galva, rudens sesijos metu prioritetas turėtų būti ne kultūriniai karai, o biudžetas.

„Ateitis parodys, kaip bus, bet kad bus vertybinių karų, akivaizdu, ir pačių valdančiųjų atveju nebus vienareikšmiškos pozicijos žinant konservatorių krikdemų flango nuostatas“, – svarstė A. Širinskienė.

Valdančiųjų Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos ir konservatorių frakcijų atstovai įregistravo pataisas, kuriomis siūlo atsisakyti amžino pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų saugojimo.

Pagal jas, embrionai būtų saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip 10 metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.

Tokias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas inicijuoja Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šios frakcijos narys Arminas Lydeka, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė bei konservatorė Jurgita Sejonienė.

Įstatyme taip pat būtų įrašyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos, įskaitant specialistų konsultacijas, tyrimus, gydymą ir atitinkamų medicinos technologijų taikymą, taip pat embrionų paruošimo ir saugojimo paslaugos būtų kompensuojamos valstybės lėšomis.

„Pagaliau Seime atsirado politinės valios paliesti šį jautrų klausimą seniai liberalų keliamai problemai dėl pagalbinio apvaisinimo“, – Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešime spaudai cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo narys A. Lydeka sako, kad šiuo metu amžinojo embrionų saugojimo reikalavimas kelia daug problemų ir yra kritikuotinas daugeliu aspektų.

Anot A. Lydekos, „amžinasis embrionų saugojimas taikomas, neatsižvelgiant nei į poros reprodukcines galimybes, nei į embrionų kokybę, nei į pasikeitusias poros gyvenimo aplinkybes, sutuoktinių ar partnerių mirties ar skyrybų atvejais“.

„Ir nors poros įstatymų nustatyta tvarka yra įpareigotos embrionus saugoti amžinai, valstybė šiam tikslui neskiria jokios paramos, o visos išlaidos dengiamos asmeninėmis pacientų lėšomis“, – pažymi parlamentaras.

Taip pat liberalai siūlo įteisinti ir vaisingumo išsaugojimo procedūrų atlikimą jaunesniems nei 14 metų asmenims, sergantiems onkologinėmis ir retomis ligomis, kurios ateityje užkerta kelią susilaukti vaikų.

Pranešime nurodoma, kad ilgos trukmės išgyvenamumo tikimybė vaikų ir paauglių, persirgusių onkologine liga, grupėje yra apie 80 proc. atvejų, tačiau neretai po ilgo ir sunkaus gydymo jie ateityje susiduria su nevaisingumu.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo.  Vertybiškai konservatyvioji pusė ragino ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, liberalai pabrėžė porų interesus susilaukti vaikų.

Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.