Ar Seimo narys per atostogos turėtų nebendrauti su rinkėjais?

„Kaip sakiau praėjusią kadenciją,  atostogų apibrėžimas sukeltų labai daug sumaišties dėl to priežasties, kad Seimo nario darbas ir jo mandatas yra nenutrūkstamas. Iš karto kiltų klausimas, kaip Seimo narys turėtų elgtis atostogų metu,  būtų labai sudėtinga nebendrauti su žmonėmis, neatsakinėti į kreipimuisis ir panašiai. Manau, kad tam tikras racionalus mąstymas nugalėjo, atostogų nebus, bet, matyt, tą vasaros laiką Seimo nariai galės tiesiog laisviau planuotis“,- antradienį žurnalistams Seime sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė A. Širinskienė.

Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projekte nurodoma, kad „Seimo nario veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visą kadencijos laiką. Seimo narių darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo nariai laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių nariai jie yra, posėdžių planuoja savarankiškai“.

Yra keistinų dalykų dėl kratų atlikimo

A. Širinskienės  nuomone,  antradienį svarstomas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas yra gana neblogai  subalansuotas, bet yra keistinų dalykų, pvz., dėl kratų atlikimo.

Anot A. Širinskienės, Seimo Teisės ir teisėtvarkos  komitete buvo diskutuota dėl tos normos, kuri nustato, jog Seimo nario  kratos metu turi dalyvauti Seimo pirmininkas arba jo pavaduotojas.

Atostogų apibrėžimas sukeltų labai daug sumaišties dėl to priežasties, kad Seimo nario darbas ir jo mandatas yra nenutrūkstamas.

„Buvo diskusija apie tai, ar politikams būtų derama tą daryti, ypač suprantant, kad politikai žinotų apie kratą anksčiau,  kiltų tam tikros  pagundos  įspėti, ypač jeigu tai tavo frakcijos kolega ir tikrai gali būti, kad tokiu atveju kratos nepasieks savo tikslų, o kratos tikslas yra netikėtai paimti dokumentus integralius, tai yra nepakeistus ir fiksuoti tą faktinę situaciją  su daiktiniais   įrodymais. Šiuo atveju abejonių yra. Manau, kad priėmimo stadijoje gali atsirasti pasiūlymų ir kitokių pamąstymų“, –  sakė A. Širinskienė.

Projekte numatoma, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, Seimo nario asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Ši nuostata netaikoma, kai Seimo narys yra užkluptas darąs nusikalstamą veiką ar tuoj pat po jos.

Siūloma numatyti, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų, visuomet turi būti daromas vaizdo įrašas.

Galime įklimpti į prabangią nuomą

A. Širinskienės  nuomone, Seimo viešbutis ilgalaikėje perspektyvoje padeda taupyti lėšas.

„Tos kalbos apie būsto nuomą, ypač kai sakoma, kad bus galima išsinuomoti būstą Vilniuje už 300 eurų – tai skamba ganėtinai juokingai. Yra akivaizdu, kad tokių sumų nebus ir Seimo narių nuompinigiai kainuos tikrai ne 300 eurų ir bijau, kad kartais net ne  500  eurų, žinant, kokios šiuo metu yra nuomos rinkos kainos Vilniaus mieste“, – mano komiteto pirmininko pavaduotoja.

Tos kalbos apie būsto nuomą, ypač kai sakoma, kad bus galima išsinuomoti būstą Vilniuje už 300 eurų – tai skamba ganėtinai juokingai.

A. Širinskienė prognozuoja, kad būsto nuoma gali būti brangi ir sukels papildomų problemų ir dėl galimo  interesų konflikto.

„Tiesiog  įklimpsime į tokią situaciją, kad, užuot turėję tikrai patogioje vietoje, reikia pripažinti,  pigų pragyvenimui būstą, turėsime prabangią  nuomą ir paskui įsivelsime į tuos klausimus, iš ko nuomoja, ar nėra interesų konflikto ir panašiai“, – svarstė politikė.

Jeigu Seimas pritartų įstatymo projektui, nuo 2024 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti naujos įstatymo nuostatos dėl Seimo nario aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis ir  nuomos kompensaciją.

Teisę gauti tokią kompensaciją turėtų Seimo narys, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro.

Kompensacijos dydis būtų nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą. Jeigu yra dideli būsto nuomos rinkos pokyčiai, Seimo valdyba galėtų pakeisti savo sprendimą dėl kompensacijos dydžio ir nepasibaigus Seimo nario kadencijai.