Pasijuto reikalingesni

Andre gimė moterimi. Po mokyklos ėmė save priskirti trans bendruomenei. Studijavo Prancūzijoje, sakė, ten pagal vardą dažniausiai lyties nenusakysi. Lietuvoje vardą pasikeitė.

„Pasikeičiau savo vardą į Andre. Nors Lietuvoje tas vardas laikomas moterišku, bet Prancūzijoje tai yra vyriškas vardas ir kitose šalyse taip pat, tad pabandžiau šiek tiek rasti tą patogesnę vietą sistemoje“, – teigė Andre.

Iki šiol asmens tapatybės dokumentus translyčiai galėjo pasikeisti tik per teismą. 25-erių trans vaikinas Danilas prieš kelerius metus taip ir padarė. Sakė, nebetenka kasdien kam nors aiškinti, kodėl pase vardas moteriškas, bet prieš akis – vaikinas su barzda.

„Ir apsaugą buvo parduotuvėje iškvietę dėl to, kad norėjau tam tikrų dalykų nusipirkti, kuriems reikia parodyti dokumentą, ir manimi nepatikėjo. Likau ir be produkto, ir su iškviesta apsauga“, – atviravo Danilas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Prieš pat Naujuosius teisingumo ministrė „laisvietė“ Evelina Dobrovolska pranešė apie naują įsakymą.

„Su draugais šventėme ne tik Naujuosius metus, bet ir šitą dalyką. Bent kažkiek parodo, kad esame svarbūs“, – džiaugėsi Andre.

Nuo vasario translyčiai dokumentuose galės pasikeisti vardą ir pavardę be teismo, nereikės ir būti pasidarius operacijų, užteks psichiatro diagnozės. Taigi procesas bus greitesnis ir pigesnis.

„Aš džiaugiuosi, kad taip atsitiko, nes dalis žmonių vis tiek bijo tų visų teismo procesų“, – džiūgavo Danilas.

Šia teise galės pasinaudoti pilnamečiai, nesusituokę žmonės.

Įžvelgia peržengtas ribas

„Jeigu žiūrėtume de facto, Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje, jau dabar be teismo galėtų pasikeisti pavardę, jeigu tai padaro savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje. Kitaip sakant, mes sutvarkome tą pilkąją zoną“, – komentavo E. Dobrovolska.

Aš suprantu ministrės norą galbūt įsiteikti savo rinkėjams ir padovanoti bent tokią dovanėlę, nepaisant to, kad ji, mano galva, yra pažeidžianti Konstituciją.

Pagal E. Dobrovolskos įsakymą, translyčiai be teismo galės pasikeisti tik asmenvardžius, bet lyties įrašo – ne. Taigi vardas ir pavardė pase galės būti moters, o lytis pasiliks vyro, arba atvirkščiai.

„Tam, kad asmuo galėtų pasikeisti ir lyties įrašą, mes turime turėti įstatymo lygmens reguliavimą, kitaip sakant, Seimas turėtų apsispręsti“, – aiškino E. Dobrovolska.

Seimo narė Agnė Širinskienė mano, kad E. Dobrovolska peržengė ribas. Sakė, kad ir translyčių vardų keitimą gali reglamentuoti tik Seimas įstatymu.

„Aš suprantu ministrės norą galbūt įsiteikti savo rinkėjams ir padovanoti bent tokią dovanėlę, nepaisant to, kad ji, mano galva, yra pažeidžianti Konstituciją vien dėl reguliavimo ne tuo lygmeniu priėmimo“, – tvirtino A. Širinskienė.

A. Širinskienė žadėjo kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą ir šį teisės aktą ginčyti.

„Panašu, kad šiuo atveju nenorėta diskusijos, tiesiog norėta prieš Naujuosius metus tyliai pasislėpti, paskutinę metų dieną, jau beveik po darbo valandų, darbo dienos pabaigoje priimant sprendimus“, – svarstė A. Širinskienė.

Apie šį sprendimą ministerija paskelbė penktadienį apie 16 val. Paklausta, ar toks laikas pasirinktas ne tam, kad sulaktų mažiau dėmesio, ministrė atsakė: „Turbūt jautrioms temoms niekada nebūna tinkamo laiko“.

E. Dobrovolskos teigimu, Lietuvoje bylų dėl translyčių dokumentų būna apie dešimt per metus. Lietuva 2007 m. pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių teisme dėl to, kad šalyje nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką.