Diskusijas tarp politikų kėlusios komisijos pirmininkės teigimu, galima daryti įvairias prielaidas dėl, pasak jos, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui palankios Konstitucinio Teismo išvados. Todėl, tikina A. Širinskienė, jau pirmadienį prašys D. Žalimo pasiaiškinimų.

A. Širinskienė: KT verdiktas tyrimo vertės neužginčija

Politikė pernelyg nesureikšmino penktadienį konstatuotos KT išvados, kurioje akcentuota, kad laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, taip pat, kad tokio tipo komisijos gali būti sudaromos tik valstybinės svarbos klausimams ištirti.

Pasak jos, KT, net konstatavęs, kad tyrimo komisijos darbas prieštarauja šalies įstatymams, neužginčijo tyrimo metu išryškintų aplinkybių. Be to, pridūrė politikė, jos vadovautai komisijai nepalanki KT išvada galbūt sukūrė tik papildomų rizikų valstybei.

„Pastebėtina tai, kad prokurorų ir valstybės tarnautojų liudijimų Konstitucinio Teismo išvados nenuneigia. Tie liudijimai yra tokie, kokie yra, ir jie rodo apie valstybės sopulius ir kartais ne visai galimai teisėtą veiklą, bandymą daryti poveikį teisiniams procesams, bandymą daryti poveikį prokuratūrai“, – Eltai teigė A. Širinskienė.

„Valstietė“ akcentavo, kad teismo verdiktas sukūrė prielaidas abejoti anksčiau atliktu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimu.

„Aš galiu pasakyti, kad dalis tų klausimų buvo vienokiu ar kitokiu stiliumi nukopijuoti iš NSGK tyrimo. Ten taip pat yra neapibrėžtų klausimų (...) Klausimų, kur planuojama naudoti įslaptintą informaciją, apibrėžti konkrečiai, kol informacija nėra išslaptinta, neįmanoma. Todėl bet toks Konstitucinio Teismo pasakymas, kad konstitucingumo nebuvimą sąlygoja ir neapibrėžti klausimai, atriša ranka koncernui „MG Baltic“ kvestionuoti NSGK tyrimo teisėtumą“,– samprotavo ji.

KT sprendimas palankus G. Landsbergio šeimai

A. Širinskienės manymu, Konstitucinio Teismo verdiktas situaciją keičia tik tiek, kad G. Landsbergio ir jo sutuoktinės sklypo už 1 eurą sandorio istorijos neturės prievolės tirti Vyriausioji mokesčių inspekcija (VMI) ir kad Seime nebus sudaryta grupė dėl prokuratūros veiklą skaidrinančio darbo.

„Tą įpareigojo sukurti Seimo nutarimas. Šie praradimai yra, tačiau viso kito – liudijimų ir panašiai – neištrinsi“, – teigė A. Širinskienė.

A. Širinskienė taip pat prakalbo apie galima konservatorių ir Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo įtartiną bendravimą. Kaip teigė „valstietė“, ją pasiekusi informacija apie galimai vykusius konservatorių ir D. Žalimo susitikimus. Šie susitikimai, neatmeta politikė, gali būti susiję ir su KT priimtų sprendimų logika.

Ponas Landsbergis ir jo sutuoktinė buvo išgelbėti nuo VMI tyrimo šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu.

„Jei pas juos partijoje yra tikrai susitikimai, kur, man susidaro įspūdis, yra daromas spaudimas Konstitucinio Teismo pirmininkui, kai yra derinami kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstai – tai yra nenormalu“, – teigė A. Širinskienė.

„Todėl pirmadienį kreipsiuosi į Konstitucinio Teismo pirmininką prašydama paaiškinti, kokie ten ęsusitikimai vyksta ir lygiai taip pat raginsiu kolegas (konservatorius – ELTA) paaiškinti, kodėl Konstitucinio Teismo skundai, kuriuos jie rašo, yra prieš tai su pirmininku suderinami“, – kalbėjo A. Širinskienė, neatmesdama, kad ir pastarasis KT išaiškinimas gali būti su šiais susitikimais susijęs.

„Aš galiu daryti labai įvairias prielaidas, nes, akivaizdu, kad tam tikri susitikimai vyksta ir lygiai taip pat akivaizdu, kad ponas Landsbergis ir jo sutuoktinė buvo išgelbėti nuo VMI tyrimo šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu. Tad taip gali būti“, – teigė A. Širinskienė, kartu pabrėždama, kad į konservatorių deklaruotus raginimus jai trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų rimtai nežiūrinti.

„Į konservatorių visokius kliedesius nenoriu net ir reaguoti. Jie turėtų labai gerai pasižiūrėti į savo veiklą“, – apibendrino A. Širinskienė.

Konservatorių pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė, vertindama penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą, viešai kreipiasi į Agnė Širinskienę, ragindama ją prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų.

Į konservatorių visokius kliedesius nenoriu net ir reaguoti. Jie turėtų labai gerai pasižiūrėti į savo veiklą.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta komisija buvo sudaryta pažeidžiant Konstituciją, i, kad jos išvados yra neteisėtos.

Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valdančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą opozicija pabrėžė, kad komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai. Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.

Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.

Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.

Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Kontroversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė G. Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.