Tai numatančias Statybos įstatymo pataisas įregistravo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas.

Pasak parlamentaro, ne visi kolektyvinės apsaugos statiniai padės ekstremalių situacijų ar karo atveju.

„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose vietos numatytos maždaug 1,2 mln. (44 proc.) šalies gyventojų. Lietuvoje kolektyvinės apsaugos statiniais dažniausiai yra priskirti darželiai, mokyklos, sporto, kultūros centrai ir panašūs statiniai. Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo specialistai teigia, kad tokie kolektyvinės apsaugos statiniai, kaip mokyklos, darželiai ir panašūs pastatai, kurie dažniausiai yra be rūsių, karo atveju nuo pavojų neapsaugos, todėl būtina pasirūpinti tinkamai įrengtomis slėptuvėmis“, – teigia L. Jonauskas.

Pasak Seimo nario, Lietuva privalo ne tik inventorizuoti esamas slėptuves, jas tvarkyti, bet ir pasirūpinti, kad naujai statomi visuomeniniai statiniai jau būtų statomi su slėptuvėmis.   

„Esant ekstremaliai situacijai ar karui, slėptuvė turi užtikrinti tinkamas sąlygas joje žmonėms saugiai slėptis dvi tris savaites. Slėptuvės turi būti apsaugotos nuo šalčio, vėjo, lietaus, radiacinės grėsmės bei oro antskrydžių ir kitų pavojų. Tokių slėptuvių, kurios talpintų ir apsaugotų bent didžiųjų miestų gyventojus, neturime. Dabar gyventojams rekomenduojama slėptis savo namų ar daugiabučių rūsiuose. Reikia nepamiršti, kad ne visi dabar statomi namai ir daugiabučiai turi rūsius. Daugelis žmonių neturėtų, kur slėptis. Nesinori gąsdinti, bet geriau būti pasiruošus, o ne gailėtis, kad reikiamu metu nebuvo padaryti namų darbai. Todėl būtina ne tik inventorizuoti esamas slėptuves, jas sutvarkyti, bet ir pasirūpinti naujų įrengimu“, – sako L. Jonauskas.

Suomijoje visuose pastatuose, kur nuolat būna, dirba ar mokosi žmonės, turi būti atominės slėptuvės, kuriose tilptų pastate esantys žmonės. Jų įrengimui nustatyti tam tikri reikalavimai.

Jo nuomone, Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Suomijos ar Švedijos, kurios yra įrengusios slėptuves, talpinančias net 70–80 procentų šalies gyventojų.

„Suomijoje visuose pastatuose, kur nuolat būna, dirba ar mokosi žmonės, turi būti atominės slėptuvės, kuriose tilptų pastate esantys žmonės. Jų įrengimui nustatyti tam tikri reikalavimai. Slėptuvės su išlygomis gali būti numatytos ir požeminėse automobilių saugyklose, tačiau pastato operatorius turi turėti galimybę per dvi valandas modifikuoti suplanavimą taip, kad dalis patalpos būtų pritaikoma žmonių poreikiams: su visomis inžinerinėmis sistemomis, lovomis, antklodėmis ir vandens atsargomis kelioms paroms. Po Helsinkiu yra ištisas požeminis miestas, kuriame veikia visuomeniniams poreikiams pritaikytos erdvės, tačiau ekstremalios situacijos metu jos akimirksniu gali virsti slėptuvėmis. 7 milijonams Švedijos gyventojų yra įkurta 65 000 slėptuvių (šiuo metu Švedijoje yra virš 10 mln. gyventojų). Slėptuvių daugiausia įrengta didžiuosiuose šalies miestuose ir miestuose, kuriuos gali būti sunku evakuoti. Slėptuvės, esančios daugiabučių ir biurų kvartaluose, garažuose ir pastatytos kalnuose, yra skirtos užtikrinti, kad Švedijos gyventojai būtų saugūs karo atveju“, – sako Seimo narys L. Jonauskas.

Parlamentaro teigimu, Rusijos karas Ukrainoje parodė, kaip svarbu turėti tinkamas slėptuves, nes jos padeda išgelbėti žmonių gyvybes.

Statybos įstatymo pataisoms dėl slėptuvių įrengimo pritaria ir taip pat jas pasirašė Seimo narės Dovilė Šakalienė, Monika Ošmianskienė bei Ligita Girskienė.