Naujame įstatymo projekte, kurį šią savaitę įregistravo Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski ir Jaroslav Narkevič, kalbama apie religinį identitetą, asimiliacijos draudimą, gimtosios kalbos vartojimą, teisę į švietimą, asmenvardžių rašymą.
Siūlo leisti vietovių ir gatvių pavadinimus rašyti tautinės mažumos kalba
Savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 proc. nuo bendrojo jos gyventojų skaičiaus, siūloma leisti bendrauti su viešojo administravimo subjektais tautinės mažumos kalba. Taip pat būtų numatyta galimybė kreiptis raštu arba žodžiu tautinės mažumos kalba ir gauti atsakymą ta pačia kalba.
Tokiose teritorijose siūloma leisti gyvenamosios vietovės, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimus, topografinius ženklus greta valstybinės kalbos rašyti ir tautinės mažumos kalba. Teisę tvirtinti gyvenamųjų vietovių ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba siūloma suteikti savivaldybės tarybai.
Įstatymo projekte kalbama ir apie draudimą „asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią“.
Į įstatymą taip pat siūloma įrašyti išlygą, kad „stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos tautinės mažumos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.“
Projekto autoriai siūlo išplėsti tautinės mažumos apibrėžimą. Jei Seimas pritartų, tai būtų šalies teritorijoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, „turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika“, (...) kuriems būdingos kitokios nei lietuvių tapatybės savybės – kultūra, kalba, papročiai, religija, kurias jie siekia išsaugoti.
Įstatyme siūloma reglamentuoti ir tautinių mažumų asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose. Tokių gyventojų pavardės ir vardai, jiems pageidaujant, dokumentuose būtų rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Taip pat numatyta, kad tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė galėtų būti užrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.
„Manau, kad Tautinių mažumų įstatymas turi garantuoti ir teisę į originalų vardą ir pavardę, kuri yra svarbi tautinio identiteto dalis“, – Eltai sakė LLRA-KŠS vicepirmininkė, Seimo narė Rita Tamašunienė.
Siūloma tautinių mažumų atstovus įtraukti į VRK darbo grupę
Įstatymo pataisas parengę parlamentarai taip pat siūlo įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisija (VRK), sudarant ar keičiant rinkimų apygardų ribas, nepažeisti kompaktiškai gyvenančių tautinių mažumų teisių.
Jei VRK keistų rinkimų apygardų ribas, kuriose ¼ rinkėjų priklauso tautinėms mažumoms, ji turėtų sudaryti darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas ir tautinių mažumų organizacijų atstovai.
Siūloma, kad naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymas įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
ELTA primena, kad šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujas, kadenciją baigusio Seimo priimtas, buvusios Teisingumo ministrės parlamentarės Ewelinos Dobrowolskos inicijuotas Tautinių mažumų įstatymas.
Politinę areną jau palikusiems parlamentarams po ilgų diskusijų pavyko pernai lapkričio 7 d. užpildyti nuo 2010 metų buvusią teisinę spragą ir priimti naujos redakcijos tautinėms mažumoms skirtą dokumentą.
Nors kai kurie politikai Tautinių mažumų įstatymo priėmimą vadino istoriniu įvykiu, nusivylimo dėl jo turinio neslėpė LLRA-KŠS atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė. Ji apgailestavo, kad Seimas priėmė, jos vertinimu, tuščią ir nieko nesprendžiantį įstatymą.
Parlamentarė tuomet tvirtino, kad ateityje Seimas turės tobulinti šį įstatymą taip, kad jis atitiktų tautinių mažumų lūkesčius. Į naują Seimą perrinkta šiuo metu opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė yra pažadėjusi, kad po pusmečio tikrai atsiras šio įstatymo pataisos.
(be temos)