Parlamentas gruodį baigdamas sesiją po pateikimo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto narių parengtam projektui, kad vaikai su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais galėtų būti siunčiami mokytis į kitą mokyklą, nei priklauso pagal gyvenamąją teritoriją, jei artimiausia negali užtikrinti geriausio ugdymo.
Taip pat būtų nustatyta, kad tėvams nesutikus su pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą, priimtų savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni ir susilaikė devyni parlamentarai. Toliau jas svarstyti planuojama pavasario sesijoje.
Pataisas teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas bei beveik visi komiteto nariai, tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos.
Iniciatoriai teigia, kad su įtraukiojo ugdymo pradžia, kai specialiųjų poreikių vaikams leista rinktis arčiausiai esančią mokyklą, iš jų atimta kita galimybė – pasirinkti kitą nei jiems priklauso pagal gyvenamąją vietą.
Oponentai teigia, kad tokiomis pataisomis būtų nubrauktas visas darbas ir pastangos, kurios dėtos siekiant sudaryti galimybes specialiųjų poreikių vaikams mokytis kartu su visais.
„Mes pasirinkome tam tikrą principą, kad į bendrojo ugdymo mokyklas gali ateiti vaikai atsižvelgiant į teritorinį principą, ir atsiranda problema rinktis tėvams galbūt geresnę paslaugą, nes taip susiklostė, kad kai kurios mokyklos yra pažengusios toli į priekį įvairiais aspektais“, – pristatydamas projektą sakė vienas jo iniciatorių konservatorius Edmundas Pupinis.
Man atrodo priešingai – kiekvienas vaikas, nesvarbu, ar jis turi specialiųjų poreikių, ar ne, jis yra toks pat vaikas ir jis turi teisę mokytis kartu su visais.
„Vis dėlto turime sudaryti teisę tėvams ir vaikams integruotis ne visai pagal teritorinį principą. Šis įstatymo projektas ir kalba apie tai, kad vis dėlto turime sukurti tam tikrus mechanizmus, kurie suteiktų galimybes tikslingai, atsižvelgiant į visą kompleksą paslaugų, tėvams rinktis tam tikras mokyklas ir integruoti ne tik į arčiausiai esančią mokyklą“, – kalbėjo E. Pupinis.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius tvirtina, kad tokiomis pataisomis Seimas, anksčiau pritaręs įtraukiojo ugdymo diegimui, pasuktų atgal.
„Labai nuvilia šitas įstatymo projektas. Man atrodo, jis paremtas tokia pamatine prielaida, kad vaikai, turintys specialiųjų poreikių, nėra tokie patys – tokie neįgaliukai, invalidukai, kuriais reikia pasirūpinti. Man atrodo priešingai – kiekvienas vaikas, nesvarbu, ar jis turi specialiųjų poreikių, ar ne, jis yra toks pat vaikas ir jis turi teisę mokytis kartu su visais“, – sakė T. V. Raskevičius.
„Aš puikiai suprantu, ką reiškia įtraukusis ugdymas ir su kokiais iššūkiais susiduria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, skatindama šitą procesą, visą įdirbį, kurį daro neįgaliųjų teisių organizacijos, bendradarbiaudamos su ministerija. Šitas projektas po ketverių metų proceso viską paima ir išmeta į šiukšlių dėžę“, – reziumavo T. V. Raskevičius.
Švietimo įstatymas numato, kad nuo kitų metų rugsėjo visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turės priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, jau dabar daugiau kaip 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokosi bendrose klasėse ir grupėse su bendraamžiais.
Naujausi komentarai