Jo projektą parengusi ir įregistravusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad naujas įstatymas leis užtikrinti tinkamą lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse, numatys kalbos vartojimo, norminimo bei apsaugos klausimus.

Šis įstatymo projektas reglamentuoja valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos tvarkybą, priežiūrą ir kontrolę.

Naujos redakcijos įstatymas nereglamentuotų tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.

Projektą inicijavusi Seimo narė D. Asanavičiūtė sako, kad prieš 26 metus priimtas įstatymas yra pasenęs teisės normų pateikimo ir taikymo požiūriu.

„Dar 1995 metais priimtas Valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs, neatitinka šiuolaikinių realijų – niekaip neaptariamos informacinės technologijos. Nuo senojo Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo Seime buvo sukurta ne viena darbo grupė Kalbos įstatymo projektui paruošti, paskutinis toks projektas buvo pateiktas 2013 metais, gautos institucijų pastabos, tačiau per aštuonerius metus net ir atnaujintas įstatymo projektas paseno, nebeatitinka kai kurių šiuolaikinių realijų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Dar 1995 metais priimtas Valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs, neatitinka šiuolaikinių realijų – niekaip neaptariamos informacinės technologijos.

Jame pažymima, kad dabar galiojančiame įstatyme yra smulkmeniškai reguliuojamų dalykų, kurie dėl savo specifikos arba yra praradę aktualumą, arba juos reiktų pernelyg dažnai keisti ir tikslinti.

„Siūloma Konstitucinio kalbos įstatymo versija būtų skirta reguliuoti tik esminius lietuvių kalbos egzistencijos klausimus. Projekto tikslas yra atnaujinti Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą taip, kad jis atitiktų šiuolaikines gyvenimo realijas, nubrėžtų esmines kalbos politikos, tvarkybos ir norminimo kryptis. (...) Siūlomas naujas įstatymas būtų mažiau detalus, reguliuotų tik esminius valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir kitus svarbius klausimus, o šių klausimų detalesnis reguliavimas būtų perkeltas į poįstatyminius teisės aktus“, – sako įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė D. Asanavičiūtė.

Pagal siūlomą projektą, „valstybės ir savivaldybių institucijų ir subjektų darbuotojai, prekes tiesiogiai parduodantys ar paslaugas tiesiogiai teikiantys kitų viešųjų juridinių asmenų darbuotojai privalo mokėti lietuvių kalbą“.

Siūloma įteisinti, kad teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir subjektų dokumentuose, valstybės informacinėse sistemose ir valstybės registruose, kelio ženkluose, taip pat kitais norminių teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos vietovardžiai.

Jei Seimas pritartų, įstatyme  būtų įrašyta, kad „viešieji užrašai sudaromi taisyklinga lietuvių kalba“, o „turizmo informacijos reikmėms, taip pat tarptautiniuose renginiuose prie viešojo užrašo lietuvių kalba gali būti to užrašo vertimas į užsienio kalbą (kalbas). Užrašas lietuvių kalba turi būti ne mažesnis už užrašą užsienio kalba.“

Šiuo metu valstybinės kalbos apsaugą ir raidą – vartojimą, norminimą, taisyklingumą reglamentuoja Valstybinės kalbos įstatymas. Jis yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą.

Kadangi planuojama priimti naujos redakcijos Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą, galiojantį įstatymą siūloma pripažinti netekusiu galios.   

Naują įstatymo projektą savo parašais parėmė Seimo nariai Irena Haase, Audrius Petrošius, Jurgita Sejonienė, Andrius Vyšniauskas, Silva Lengvinienė, Paulius Saudargas.       

Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.