Seimas svarstys "tvarkiečių" siūlymą dėl referendumo surengimo, kad ateityje būtų palengvintos jo organizavimo sąlygos.

Po pateikimo pritarta nutarimo projektui, kad privalomasis referendumas minimu klausimu vyktų kartu su kitų metų prezidento rinkimais.

"Tvarkiečiai" siūlo keisti Konstitucijos 9 ir 147 straipsnius ir nustatyti, kad referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Už nutarimo projektą po pateikimo balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 21, susilaikė 17 parlamentarų. Už balsavo "tvarkiečiai", "darbiečiai", Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, "Drąsos kelio" partijos frakcijos nariai, taip pat dalis socialdemokratų. Prieš buvo konservatoriai, išskyrus vieną, bei dalis socialdemokratų.

Šiuo metu Konstitucijos 9 straipsnis numato, kad referendumas skelbiamas, jei jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę. Šis straipsnis yra pirmame Konstitucijos skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.

Referendumą dėl pataisų rengti siūlantys "tvarkiečiai" tvirtina, kad per 22 nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 769 tūkst. asmenų arba apie penktadalis Lietuvos gyventojų, todėl esamas 300 tūkst. parašų reikalavimas - neįgyvendinamas.

"Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė yra viena iš tautos suvereniteto įgyvendinimo garantijų, todėl atsižvelgus į šiuo metu Lietuvoje sparčiai mažėjantį gyventojų skaičių, akivaizdu, jog įgyvendinti Konstitucijoje piliečiams suteiktą referendumo iniciatyvos teisę, per 3 mėnesius surinkti 300 tūkstančių parašų yra praktiškai neįmanoma", - teigia "tvarkiečiai".

Vienas pataisos iniciatorių "tvarkiečių" seniūnas Petras Gražulis pasisakydamas už pataisas ragino "nebijoti tautos". Tuo metu konservatorė Rasa Juknevičienė perspėjo, kad palengvinus galimybes rengti referendumą bus palengvintos sąlygos Lietuvoje veikti užsienio valstybėms, konkrečiai - Rusijai.

"Nereikia bijoti tautos. Faktiškai referendumo iniciatyvos neįmanoma įgyvendinti, tokia kartelė pakelta, todėl aš siūlau iniciatyvą, kad būtų sumažintas parašų skaičius referendumui surengti, o jau referendume žmonės pasakys, ar pritarti iniciatyvai", - sakė P.Gražulis.

Jo frakcijos kolega Andrius Mazuronis tvirtino, kad referendumo iniciatyvą reikia arba padaryti įgyvendinamą, arba ją iš viso braukti.

"Pasiūlymas labai logiškas ir labai racionalus, (reikia - BNS) arba išvis naikinti piliečiams galimybę turėti piliečiams tokį įrankį kaip galimybę sušaukti referendumumą, arba mažinti reikalingų parašų kiekį referendumui sušaukti, nes dabartinė nuostata, 300 tūkst. parašų, yra absoliučiai neveikianti", - sakė A.Mazuronis.

Konservatorė R.Juknevičienė oponavo, kad siūlymas yra "labai pavojingas nacionalinio saugumo požiūriu".

"Kodėl? Todėl, kad prisidengiant demokratija suteikiamas įrankis interesų mūsų regione turinčioms valstybėms kaimynėms veikti Lietuvoje, daryti įtaką krašto politiniam gyvenimui ir net bandyti keisti jos dabartinę geopolitinę orientaciją", - sakė konservatorė.

"Referendumo kartelės nuleidimo labai laukia europietišką Lietuvos kryptį sustabdyti siekiantis Kremlius. Matėme, kokios įtakos iš Rusijos Federacijos buvo latviams, kai irgi prisidengiant demokratija buvo siekiama rusų kalbą įteisinti kaip valstybinę", - kalbėjo parlamentarė.