„Mes iš tikrųjų galėtume padėti instruktoriais Ukrainai, tai čia be jokios kalbos. Na o kol kas apie kažkokių karinių kontingentų siuntimą į Ukrainą nekalbame“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Taip ji kalbėjo Jungtinės Karalystės premjerui savaitgalį pareiškus apie pasirengimą siųsti savo šalies karius į Ukrainą, prisidedant prie pastangų palaikyti galimą taiką šalyje, jeigu dėl tokios būtų susitarta su invaziją vykdančia Rusija.

Vis dėlto kitos didžiosios Europos šalys, o labiausiai Vokietija, dėl taikdarių kontingento Ukrainoje abejoja.

Pasak A. Skaisgirytės, prieš Europai siunčiant taikdarius reikėtų rasti sprendimus užtikrinti karių saugumą.

„Taikdarius Europos Sąjungos šalys siųsti į Ukrainą galėtų, bet problema yra taikdarių saugumas ir gyvybės. Tikrai nenorime prarasti savo karių, todėl reikėtų sugalvoti, kaip galima būtų juos apsaugoti“, – teigė prezidento patarėja.

Pasak jos, saugoti ES šalių karius Ukrainoje savo pajėgumais galėtų padėti kitos Bendrijai nepriklausančios šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė ar Norvegija.

A. Skaisgirytė tvirtino, kad klausimas dėl ES taikdarių Ukrainoje kol kas yra diskusijų lygyje.

„Jeigu rimtai to klausimo imtis, tai turėtume, ir mes, beje, ir Lietuva su savo regiono partneriais, labai rimtai išdiskutuoti tokio žingsnio galimybes“, – kalbėjo pareigūnė.

Ji abejojo, kad Ukrainoje būtų įmanoma dislokuoti Jungtinių Tautų taikdarius, vadinamuosius „Žydruosius šalmus“.

„Kad tai būtų daroma, abi (konflikto – BNS) pusės turi sutikti. Tokio sutikimo galimybė teoriškai egzistuoja, bet ar praktiškai tai būtų gyvybinga, abejoju“, – sakė G. Nausėdos patarėja.

JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrai antradienį turėtų susitikti Saudo Arabijoje. Jie tikriausiai aptars galimą taikos derybų su Ukraina pradžią, bet šios šalies ar Europos atstovų susitikime nebus.

A. Skaisgirytė tvirtino neįsivaizduojanti, kad Europa nedalyvautų Ukrainos taikos konferencijoje, kai tokia vyktų.