„V. Landsbergis buvo pats pirmasis nepriklausomos, atkurtos Lietuvos Seimo pirmininkas, o kadangi tuo metu Prezidento institucijos nebuvo, tai jis pagal susitarimą ėjo ir valstybės vadovo funkcijas. Žinoma, tas statusas buvo jau ne kartą aptarinėtas ir kažkada Konstitucinis Teismas yra pareiškęs savo nuomonę dėl to, diskusijos toliau tęsiasi“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėja.

„Yra tam tikra skola pirmajam mūsų atkurtos valstybės vadovui, nepasakant iki galo, koks tas jo statusas buvo. Jeigu Seimas priimtų politinį sprendimą, manome, kad tai būtų priimtina visoms pusėms ir galbūt padėtų tašką tose diskusijose“, – pridūrė ji.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą pirmadienį registravo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Tarp įstatymo projekto iniciatorių įvardijama ir premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Įstatyme būtų įrašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal 1990 metų kovo 11 dienos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvo aukščiausiu Lietuvos pareigūnu ir „nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus“.

Iniciatoriai teigia projektą parengę „įvertinę politines, istorines ir teisines aplinkybes ir atliktą darbą, lėmusius Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą“.

Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.