Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžia, kad kol kas tokios ministro kalbos atrodo tik kaip teoriniai pasvarstymai ir jokio aiškumo į ugdymo procesą tikrai neatneša. Pasak konservatorės, ministerijai paskelbus sprendimą dėl ugdymo proceso organizavimo, turėtų būti iškart pateiktos ir konkrečios rekomendacijos, planai, kaip šį procesą organizuoti.

Savo ruožtu Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė teigia mananti, kad trumpalaikis mokinių sugrąžinimas į mokyklas keltų daugiau socialinių iššūkių nei duotų realios naudos. Politikės įsitikinimu, paskutines mokslo metų savaites naudingiau būtų skirti nuotolinio mokymo metodikoms tobulinti.

Visgi Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įžvelgia mokinių grąžinimo į mokyklas dviem savaitėms naudą. Politikė akcentuoja, kad ilga pertrauka mokymosi procese yra žalinga, todėl, pasak jos, reikia rasti sprendimus, kad ugdymo procesas mokyklose būtų atnaujintas saugiai.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: kol kas ministro kalbos atrodo tik kaip teoriniai pasvarstymai

TS-LKD partijos narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė įsitikinusi, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius apie pasvarstymus mokinius dviem savaitėms grąžinti į mokyklas turėtų kalbėti atsargiau. Pasak konservatorės, ministerijai apsisprendus grąžinti mokinius į mokyklas turi iš karto būti pateikiamos ir konkrečios rekomendacijos, ir planai, kaip organizuoti ugdymo procesą. Politikė atkreipia dėmesį, kad kol kas jokių rekomendacijų, kaip būtų organizuojamas mokyklų darbas, – nėra.

Radvilė Morkūnaitės-Mikulėnienė/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

„Kiekvienas ministro pasvarstymas švietimo bendruomenės yra suprantamas jau kaip tam tikras planas. Jeigu ministras neketina taip daryti, tai, aš manau, kad nėra atsakinga apie tai kalbėti. Jau dabar diskusijos verda, kaip bus organizuojamas darbas, nes jokių rekomendacijų nėra. Švietimo bendruomenės žmonės, mokyklų administracijos nėra sveikatos specialistai, kad žinotų, kaip organizuoti darbą, kokių atstumų laikytis, ką daryti per pertraukas, kaip tas darbas mokykloje apskritai atrodys“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Aš manyčiau, jei ministras apsisprendžia dėl tokio plano, apie kokį jis užsiminė, tai iš karto turi pateikti labai aiškias, rekomendacijas, planus, kaip šį darbą organizuoti“, – pridūrė ji.

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, kol kas ministro kalbos atrodo tik kaip teoriniai pasvarstymai ir jokio aiškumo į ugdymo procesą neatneša.

„Dabar vėl atrodo, kad tai eilinis teorinis pasvarstymas, pasamprotavimas ir aiškumo nėra, aš manau, kad toks neaiškumas tiek mokytojams, tiek moksleiviams, tiek tėvams neatneša nieko gero“, – sakė konservatorė.

Politikės nuomone, pirmiausia ministerija turėtų ieškoti sutarimo su pačia švietimo bendruomene.

R. Budbergytė: sprendimas sukeltų daugiau socialinių iššūkių nei duotų naudos

Savo ruožtu Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė R. Budbergytė teigia, kad vaikų sugrąžinimas į mokyklas kelioms savaitėms keltų daugiau socialinių iššūkių nei galėtų duoti realios naudos.

„Pirmiausiai iškyla klausimas: o ką duos ta savaitė? (...) Jeigu vaikai sugrįš savaitei į pamokas, tai daugiau bus socialinis iššūkis, saviizoliacijos pažeidimas“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

Rasa Budbergytė/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Socialdemokratė neslepia šį švietimo, mokslo ir sporto ministro svarstymą vertinanti skeptiškai ir akcentuoja, kad geriau dvi paskutines mokslo metų savaites būtų išnaudoti nuotolinio mokymo metodikų tobulinimui.

„Geriau šitą laiką yra išnaudoti galvojant, kaip geriau metodikas paruošti ir pritaikyti kitokioms galimybėms dirbti nuotoliniu būdu, nes ir ateityje, tikėtina, kad krizių, susijusių su įvairiomis viruso epidemijomis, gali būti“, – teigė politikė.

R. Budbergytės įsitikinimu, švietimo, mokslo ir sporto ministrui priimant sprendimus stinga nuoseklumo.

V. Čmilytė-Nielsen: vaikams per ilga pertrauka ugdymo procese – žalinga

Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen dėl mokinių grįžimo į mokyklas turi kiek kitokią nuomonę ir teigia palaikanti ministro svarstymus. Politikės įsitikinimu, vaikams per ilga pertrauka mokymosi procese yra žalinga.

„Aš laikausi nuomonės, kad vaikams tokia ilga pertrauka mokymosi procese, kokia ji būtų, jei į mokyklos suolą grįžtų tik rugsėjo mėnesį, – žalinga. Tai patvirtina ir daugelis švietimo ekspertų, užsienio ekspertų“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Man atrodo, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad kitose Šiaurės Europos valstybėse, kurios iš esmės yra panašioje situacijoje kaip ir mes, darželiai ir mokyklos yra bene pirmosios institucijos, kurios atsidaro“, – pridūrė ji.

Visgi, politikės įsitikinimu, sprendimai  grąžinti vaikus į mokyklas turi būti priimti labai atsakingai pasvėrus, ar bus galima užtikrinti žmonių saugumą. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, reikėtų įvertinti ir tai, kad tarp mokytojų yra nemaža dalis rizikos grupei priklausančių asmenų.

„Čia yra didysis iššūkis tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tiek visai bendruomenei, tiek ir mums, politikams, rasti sprendimą, kad rizikos amžiaus grupei priklausantys mokyklų darbuotojai ir mokytojai būtų apsaugoti, tačiau vaikai gautų galimybę šiek tiek įeiti į vėžes ir neturėti tos 5-6 mėnesių pertraukos, kuri, matyt, atsilieptų dar ilgą laiką“, – akcentavo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Viktorija Čmilytė-Nielsen/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, apsaugoti rizikos grupėje esančius mokytojus galima būtų pasitelkus mišrų mokymo būdą.

„Aš manau, kad viena iš galimybių būtų mišrus būdas, kad rizikos grupei priklausantys mokytojai galėtų tęsti nuotoliniu būdu mokymą, o jaunesni, ne rizikos grupėje esantys mokytojai, galėtų jau grįžti į mokyklas“, – teigė politikė, akcentuodama, kad virusui greitai neatsitraukus bet kokiu atveju teks spręsti dilemą, kaip apsaugoti vyresniojo amžiaus mokytojus.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius pastarąjį penktadienį informavo apie svarstomą galimybę vaikams į mokyklas šiais mokslo metais grįžti bent dviem savaitėms. Siūloma pradinių klasių mokiniams į ugdymo įstaigas grįžti gegužės 25 dieną, o pagrindinio ir bendrojo ugdymo – nuo birželio 1 dienos.