„Matyt, galima vertinti tokį M. Sinkevičiaus pasakymą sporto terminais, futbolo terminais kaip geltonos kortelės parodymą poniai Šakalienei, o kita kortelė raudonos spalvos būna, tada tenka palikti aikštę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar D. Šakalienė turi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pasitikėjimą ir ar premjerei gali tekti ieškoti ne tik kultūros, bet ir naujo krašto apsaugos ministro.

„Jeigu premjerė arba M. Sinkevičius ištrauks raudoną kortelę, reikės ieškoti ministro. Matyt, žinot, irgi sporto terminais kalbant, prieš geltoną kortelę kartais teisėjai įspėja žodžiu, kad dar kartą ir jau daugiau taip nebus. Tai tokį įspėjimą gavo ir Kęstutis Budrys“, – pažymėjo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.

Šie klausimai politikams kilo po to, kai M. Sinkevičius „keistu žanru“ pavadino sprendimą Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengti kitų metų gynybos biudžeto pristatymą žurnalistams ir nuomonės formuotojams.

LSDP lyderio teigimu, po šio pristatymo viešojoje erdvėje ir kilo spekuliacijos, neva gynybai kitąmet planuojama skirti mažiau lėšų, nei buvo įsipareigota.

„Tai taip (pristatymas – BNS) buvo. Tai yra faktas, kad taip buvo. Antras dalykas, ministrė galbūt nedrįsta arba nėra girdima savo partijoje ir tokiu būdu bando per visuomenininkus, žinomus žmones, žiniasklaidą padaryti įtaką čia, šitiems rūmams, kad balsuojant dėl biudžeto visgi tie įsipareigojimai, kurie buvo labai garsiai visam pasauliui ištransliuoti, turėtų būti priimti“, – sakė S. Skvernelis.

„Ar tai priimtinas žanras, ar ne Vyriausybėje, tai sprendžia kiekvienas ministras pirmininkas ir Vyriausybės narys“, – pridūrė jis.

Tuo metu kariuomenės vado Raimondo Vaikšnoro teiginius dėl politikų noro investicijas į trinkeles savivaldybėse pateikti kaip gynybos stiprinimą LSDP lyderiui laikant spekuliacija ir politikavimu, S. Skvernelis generolą gina.

„Kariuomenės vadas nepolitikavo. (...) Šiandien aiškumo nėra ir panašu, kad kariuomenės vado rūpestis, kuris buvo išsakytas, turi pagrindą, ir tų skaičių gražesnių parodymas negu realiai yra, tai kenkia ir mūsų saugumui. Nes Valstybės gynybos tarybos priimtas sprendimas, jisai buvo susietas labai aiškiai su poreikiais, kuriuos pasakė kariuomenė“, – sakė demokratų pirmininkas.

BNS rašė, kad šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027-ųjų ir iki 2030-ųjų visiškai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.

Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pranešė, kad gynybai kitąmet bus siūloma skirti 5,38 proc. BVP, tačiau opozicijos politikai ir verslas nuogąstauja, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius.

Apie planus neva skirti mažiau lėšų gynybai nei žadėta kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis, žurnalistas Žygintas Abromaitis.

Opozicinių konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno manymu, galimas Vyriausybės nesutarimas su kariuomene „būtų blogiausias scenarijus, koks tiktai įmanomas šitoje situacijoje“.

„Kariuomenės vadas tik pasako savo nuomonę. Jis atsakingas už kariuomenę ir jis siekia, kad kariuomenė įgytų pilną operacinį pajėgumą, o tam reikia pasiekti mūsų divizijos pilną operacinį pajėgumą“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Jis ragina registravus biudžetą įvertinti, kiek jame atliepiamas pilno divizijos operacinio pajėgumo poreikis ir kokius gynybos pirkimus kitąmet leis atlikti krašto apsaugai skirtos lėšos.

„Jeigu yra slapukavimas dėl tų lėšų, tai gali pakirsti ir mūsų tarptautinį autoritetą. Ir tas pažadas jau duotas seniai, diplomatiškai tariant, parduotas Vakarams, jisai gali nustoti galioti ir tai gali turėti poveikį kad ir, pavyzdžiui, kalbant su amerikiečiais dėl karių buvimo“, – teigė L. Kasčiūnas.

Kaip skelbė BNS, abejones dėl lėšų gynybai trečiadienį vakare viešai neigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius.

Tai yra, jis leidžia laikytis plano kariuomenės diviziją visiškai išvystyti iki 2030 metų ir Lietuvai priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.