Seimo pirmąjį vicepirmininką, Darbo partijos atstovą Vydą Gedvilą slaptos pažymos sukompromitavo maždaug prieš mėnesį, kai šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, jomis remdamasi, atsisakė skirti jį švietimo ir mokslo ministru. Tačiau politikas rankų nenuleido ir svarsto galimybę savo garbę ginti teisme.

„Tariuosi su advokatais, kokioms institucijoms reikėtų rašyti skundus, o vėliau, ko gero, eisiu ir į teismą“, – portalui LRT.lt sakė V. Gedvilas, tačiau išsamiau savo tolesnių sprendimų komentuoti nenorėjo.

Kai gegužės pradžioje Darbo partija V. Gedvilą pasiūlė į švietimo ir mokslo ministro postą, šalies vadovė pareiškė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gavusi pažymą, kuri šiam politikui ir užtrenkė ministerijos duris. Ir nors premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, esą ta pažyma ar kelios pažymos visai netrukdo skirti V. Gedvilo ministru, pastarasis, įsisiūbavus skandalui dėl slaptų pažymų, pats atsisakė ministro posto.

Tada „darbietis“ tvirtino, jog kreipsis į teisėsaugą ir gins savo garbę bei orumą.

Naujasis Darbo partijos vadovas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad panašių skandalų neturėtų būti: „Tų pažymų turinio nei pats V. Gedvilas, nei kas kitas pamatyti negalėjo ir negali, o šešėlis žmogui mestas. Apskritai taip neturėtų būti. O, kalbant apie juridinę šio reikalo pusę, jei tos pažymos yra slaptos ir jų išslaptinti neįmanoma, tai ką tuomet skųsti teismui?“

V. Mazuronis įsitikinęs, kad dėl tų slaptųjų pažymų paviešinimo arba bent jau galimybės su jomis susipažinti tiems asmenims, apie kuriuos jose pateikiama informacija šalies vadovams, turėtų būti priimti politiniai sprendimai.

Tiesa, Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas Darbo partijos atstovai Seimui teikė, tačiau joms nebuvo pritarta.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas sakė, kad V. Gedvilas turi teisę kreiptis į teismą pirmiausiai dėl to, kad jam nebuvo leista susipažinti su slaptomis pažymomis, kuriose neva yra jį kompromituojančių faktų.

„Nereikia net taisyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo. Jame ir dabar yra nuostata, kad turi būti atskleistas pažymų turinys tiems asmenims, apie kuriuos jose kalbama“, – paaiškino J. Sabatauskas.

Remdamasis savo ilgamete veikla Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, jis teigė, jog tose slaptose pažymose iš pradžių būna surašomi įvairūs gandai ir kalbos, o vėliau pareigūnai juos privalo tikrinti.

„Taip užsisuka ratas – ar tie gandai pasitvirtina, ar – ne, gal atsiranda ir papildomos informacijos. Gandai savaime, kaip kompromituojanti informacija, negali būti naudojami. Kažkada iš vieno jau anapilin iškeliavusio aukštas pareigas užėmusio pareigūno esu girdėjęs istoriją, kad jis pats apie save skleidė gandus, norėdamas patikrinti tam tikrų tarnybų veiklos patikimumą“, – sakė J. Sabatauskas.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo teigimu, jei slaptų pažymų informacija apie privatų žmogaus gyvenimą nepasitvirtina, tos pažymos turi būti sunaikintos.

Kai V. Gedvilas pretendavo į švietimo ir mokslo ministro postą, viešojoje erdvėje buvo kalbama, esą jį kompromituojančiose pažymose yra informacijos, kad už jo bernvakarį, kuris vyko prieš kelis metus viename Kauno restoranų, sumokėjo kažkokie žinomi verslininkai. Be to, buvo kalbėta, jog V. Gedvilas bandė proteguoti savo partijos kolegą Gintarą Furmanavičių, kad šis gautų Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus postą, tačiau pastarasis jo taip ir negavo.