Kaip atrodytų šis Seimas

2016-aisiais Seimo rinkimuose 5 proc. rinkėjų balsų barjerą daugiamandatėje apygardoje peržengė šešios partijos. Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-LKD), Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Socialdemokratų partija (LSDP) ir Liberalų sąjūdis (LLS) – be didelių problemų. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir "Tvarka ir teisingumas" (TT), kaip sakoma, – per Marytės plauką, vos pakilę virš žemiausios ribos (pelnė 5,48 ir 5,33 proc.). Darbo partijai pritrūko labai nedaug – už ją balsavo 4,68 proc. rinkėjų.

Koalicijoms nustatytas 7 proc. slenkstis joms buvo per aukštas, nors Antikorupcinė N.Puteikio ir K.Krivicko koalicija buvo netoli – surinko 6,06 proc. balsų.

Tad jei per praėjusius rinkimus būtų galiojusi dabar siūloma 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms riba, Seimas būtų atrodęs kiek kitaip. Po kokius tris mandatus būtų praradę valstiečiai ir konservatoriai, du – socialdemokratai, po vieną – liberalai, LLRA-KŠS ir "tvarkiečiai".

Bet parlamentinės partijos statusą būtų išsaugojusi Darbo partija, o jos sąrašo lyderiai Artūras Paulauskas, Kęstutis Daukšys, Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas būtų džiaugęsi mandatais.

Seimo mandatą ne tik vienmandatėje apygardoje būtų laimėjęs Naglis Puteikis, bet ir televizijos žurnalistas ir prodiuseris Kristupas Krivickas, Seime jau buvę – ekssocialdemokratas, eksliberalas, Rolando Pakso bendražygis Alvydas Medalinskas, ekssocialdemokratas Vytautas Juškus, su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija parlamentaru tapęs kaip muzikantas ir dainų autorius išgarsėjęs Ligitas Krivickas, taip pat Vytautas Jurgis Kadžys – pirmininkaujantis "Kartų solidarumo sąjungai", kuri 2020 m. rinkimuose dalyvaus kartu su Arvydo Juozaičio "Santalka Lietuvai (Lietuva yra čia)".

Beje, "darbiečiams" ir Antikorupcinei koalicijai patekti į Seimą būtų užtekę iki 4 proc. partijoms ir 6 proc. koalicijoms nuleisto barjero, o likusiems rinkimų kovos dalyviams nebūtų padėję, net jei jis būtų nuleistas iki pažemių – kaip dabar siūlo "valstiečiai", iki 3 ir 5 proc.

Kas dar žemiau?

Tad nors Lietuvoje registruotos 25 veikiančios partijos, realiai dėl mandatų Seime varžosi tik trečdalis. Seime registruoti net keli siūlymai žeminti kartelę motyvuojant, kad taip į Seimą galėtų patekti daugiau partijų ir būtų geriau atstovaujama įvairių rinkėjų interesams. Opoziciniai liberalai siūlė priimti į mandatų dalybas 4 proc. rinkėjų balsų gavusias partijas ir 6 proc. pelniusias jų koalicijas, bet paskui atsitraukė nuo savo siūlymo. Valdantieji "valstiečiai" nori slenkstį sumažinti atitinkamai iki 3 ir 5 proc. Analogiškus projektus buvo įregistravę net du LVŽS frakcijos nariai – N.Puteikis ir Ramūnas Karbauskis, tad pastarasis vėliau savo siūlymą atsiėmė.

N.Puteikio Centro partijai "Gerovės Lietuva" žemesnė kartelė 2020 m. rinkimuose galėtų būti gyvybiškai reikalinga norint patekti į Seimą. "Vilmorus" visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro naujausios apklausos duomenimis, dabar 5 proc. jie neįveiktų. LVŽS, bent jau dabartinių apklausų duomenimis, tokio gelbėjimo rato neturėtų prireikti, tačiau jų koalicijos partneriams Socialdemokratų darbo partijai jis labai reikalingas – jie balansuoja ties 5 proc. riba. LLS šiandien surinktų 7,9 proc. balsų, tačiau simpatijos jiems nėra stabilios, tad neprošal būtų apsidrausti.

"Socialdarbiečių" lyderis Gediminas Kirkilas tikina, kad, remdami žemesnį barjerą, jie nuogąstauja dėl demokratijos, o ne dėl patekimo į Seimą: jei kartelė aukšta, neperžengusių barjero partijų balsus susirenka rinkimų lyderiai, vadinasi, tie balsai neatstovauja juos atidavusiems rinkėjams. Pasak G.Kirkilo, yra daug ES šalių, kur visai nėra barjero, nes jis – įsikišimas į demokratiją, o kuo mažiau demokratiška šalis, tuo aukštesnė kartelė.

Jam antrina "valstiečių" lyderis R.Karbauskis ir pabrėžia, kad yra šalių, kur barjero visai nėra, o jei jis yra, tai daugelyje senos demokratijos šalių – tik 3 proc.

Barjerą turi daugelis

Matyti save kitų šalių kontekste reikia, kaip ir faktus pateikti tiksliai ir turint omeny, kad rinkimų sistemos nevienodos. Lietuvoje – mišri sistema: daugiamandatėje apygardoje renkama 70 Seimo narių, o 71 – vienmandatėse, kur konkuruoja asmenybės, vadinasi, ir mažesnių partijų atstovai turi vienodus šansus būti išrinkti. Kai kuriose kitose šalyse parlamentarai renkami tik pagal sąrašą.

Bet net neišskiriant rinkimų sistemų, 5 proc. barjerą, Europos Komisijos Venecijos komisijos ataskaitoje pateikiamais duomenimis, ES nusistatę vienuolika iš 28 ES šalių (Lietuva, Vokietija, Vengrija, Belgija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija), dar penkios – 4 proc. (Austrija, Bulgarija, Slovėnija, Švedija, Italija). 3 proc. kartelė taikoma Graikijoje, Ispanijoje, 2 proc. – Danijoje, 1,8 proc. Maltoje ir mažiausia, vos 0,67 proc. – Nyderlanduose. Maltoje taikomas slenkstis ne partijoms, o kandidatams. Prancūzijoje turi surinkti arba 12,5 proc. balsų regione, arba būti vienam iš dviejų lyderių. Barjero nėra Suomijoje, Airijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Beje, jau žiūrint ne tik į ES šalių kontekstą, aukščiausią kartelę – net 10 proc. – nusistačiusi Turkija.

Slenkstis tam ir yra, kad parlamente nebūtų balagano ir būtų įmanoma sklandžiau priimti sprendimus.

Patikti ne tik sau

Tad Lietuva iš bendro europinio konteksto neiškrenta. Beje, savivaldos rinkimuose slenkstis žemesnis – partijoms 4 proc., koalicijoms – 6 proc. Tad mažesnės partijos čia turi didesnę galimybę išbandyti save kovojant dėl mandatų.

Partijos kovoja ne tik dėl rinkėjų balsų, bet ir valstybės dotacijų. Šios kadencijos Seimas čia jau žengė žingsnį paremdamas mažesnes partijas: pernai kartelę, leidžiančią pretenduoti į biudžeto pinigus, nuleido iki 2 proc. balsų. Iki tol dotacijos priklausydavo partijoms, per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus surinkusioms ne mažiau kaip 3 proc. balsų. Tad skųstis, kad mažosios partijos, jei jos rinkimuose įrodo, kad yra reikalingos platesniam nei savo narių ir jų giminaičių ratui, skųstis, jog valstybė visai joms nepadeda, negalėtų.

Vis dėlto, ar tikrai tai demokratija, jei į valstybės valdymą būtų įtrauktos tik sau pačioms ir keliems tūkstančiams rinkėjų reikšmingos partijos?

Dar vienas klausimas: kodėl praėjusią kadenciją tuomet socialdemokratas G.Kirkilas ar liberalai nesiėmė nuleisti barjerą? Ar ne todėl, kad jų partijoms negrėsė pavojus jo neperžengti?

G.Kirkilas tikina, kad, remdami žemesnį barjerą, jie esą nuogąstauja dėl demokratijos, o ne dėl patekimo į Seimą.

Pasak G.Kirkilo, dabar pasikeitė situacija – partiją įsteigti tapo sudėtingiau, nes pakeitus įstatymą steigėjų skaičius padidintas nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst., bet sumažėjo ir mirusių partijų. Tačiau tokia įstatymo pataisa priimta dar 2013 m., tad jei jau politikams taip rūpėjo ne jie patys, o demokratija, nuleisti kartelę jie galėjo siūlyti jau prieš 2016 m. rinkimus.

Politologė prof. Jūratė Novagrockienė pabrėžia: "Rinkimų sistema turi garantuoti ne tik atstovavimą, bet ir efektyvų sprendimų priėmimą, o slenkstis tam ir yra, kad parlamente nebūtų balagano ir būtų įmanoma sklandžiau priimti sprendimus."