„Šių metų prioritetas – mokinių pasiekimų gerinimas, kokybinio atotrūkio tarp skirtingų mokyklų mažinimas. Šiam siekiui įgyvendinti esame numatę priemonių kompleksą: individualios kiekvieno mokinio pažangos matavimą, mokytojo kvalifikacijos tobulinimo stiprinimą, pamokos veiksmingumo didinimą, pamokų praleidinėjimo ir vėlavimo į pamokas mažinimą. Duomenys rodo, kad mokiniui tenka nuo 30 iki 120 praleistų pamokų per mokslo metus“, – spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Pasak ministrės, praleistos pamokos smarkiai atsiliepia moksleivių pažangumui, o gerinant lankomumą reikia pokyčių ir visuomenės mąstyme – kad praleista pamoka būtų suvokiama kaip žala.

„Ekspertai yra paskaičiavę, kad net penkios praleistos pamokos turi be galo didelę įtaką vaiko rezultatų kritimui. Europos Sąjungoje nerasite valstybės, kurioje nebūtų suvokiama, kad pamokų lankomumas yra didelė vertybė mokymo pasiekimams. Nušalinti nuo pamokų kitose valstybėse yra didelė nelaimė vaikui, šeimai, pas mus gi kol kas – lyg ir džiaugsmo gaidelė, kad nereiks eiti į mokyklą. Šiuo atveju reikia dar daug padirbėti, kad pasikeistų mąstymas – ir tėvų, ir vaikų, ir visų, kurie tik prisiliečia prie švietimo“, – kalbėjo ministrė.

Kaip vieną naujovių mokinių pasiekimų gerinimui A. Pitrėnienė minėjo ŠMM sutartis su savivaldybės bei savivaldybių sutartis su mokyklomis.

„Siūlome ministerijos sutartis su savivaldybėmis, savivaldybių sutartis – su mokyklomis, kiekvienai iš šalių prisiimant įsipareigojimus. (...) Savivaldybių administratoriai turi kelti ambicingus tikslus mokyklų vadovams, kad jau per vienerius metus būtų žymus mokyklos pokytis gerinant mokinių pasiekimus. Jau dabar ministerija teikia tikslingą metodinę pagalbą mokykloms, šiais metais pradėjome projektą, iniciatyvą savivaldybėms – ekspertai dirba su  mokyklomis, kuriose mokinių pasiekimai žemi“, – kalbėjo A. Pitrėnienė.

Taip pat ministrė pažymėjo, kad nuo šių mokslo metų 1–10 klasių moksleiviai pradės mokytis pagal naują lietuvių kalbos programą, raštingumo įgūdžiams formuoti į ją grįžta diktantai, atpasakojimai, keičiamas literatūros kūrinių sąrašas.

„Nuo šių metų jau pradeda mokytis mokiniai pagal naujas, visoms mokykloms, taip pat tautinių mažumų, bendras 1–10 klasių lietuvių kalbos programas. Jose daug dėmesio skiriama skaitymo ugdymui, raštingumo įgūdžiams suformuoti. Į mokyklas sugrąžiname diktantą, atpasakojimą, į programas įtraukta literatūra, kuri formuoja ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę ir politinę savimonę“, – sakė ministrė.

A. Pitrėnienė taip pat džiaugėsi, kad šiais mokslo metais nemažėja pirmokų – mokyklos duris pirmą kartą pravers apie 30 tūkstančių, pernai mokyklas irgi pradėjo lankyti daugiau kaip 29 tūkst. vaikų.