„Nemanau, kad čia yra noras atidaryti kažkokį tai santykių aiškinimąsi ar galynėjimąsi politinį su Prezidentūra Seimo institucijos“, – LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė M. Sinkevičius.

„Kita vertus, žinot, prezidentas yra sakęs turbūt ne kartą, kai buvo svarstomos ministrų kandidatūros, kad jis nėra notaras ir nėra taip, kad tiktai formalumas atnešti jam kandidatūrą (...) aš manau, kad ir parlamentas jaučiasi esąs ne notaro biuras ir irgi turbūt turi teisę ir vertinti, ir priimti politinius sprendimus“, – kalbėjo jis.

M. Sinkevičius tvirtino su G. Nausėda palaikantis konstruktyvius, dalykiškus santykius.

„Esam ne kartą susitikę ir, manau, kad bendrausim ir palaikysim santykius dėl valstybės ateities, dėl priimamų sprendimų ir ateity. Sudėtinga komentuoti Seimo slapto balsavimo, pabrėšiu, rezultatus“, – sakė politikas.

BNS rašė, kad Seimas antradienį slapto balsavimo metu nusprendė KT teisėjais paskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką bei ilgametį parlamentarą socialdemokratą Julių Sabatauską.

Tuo metu už H. Šinkūno kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 53 parlamentarai, prieš balsavo 44, susilaikė 22 Seimo nariai. Tai reiškia, kad nepritarimą šalies vadovo teiktam kandidatui išreiškė ir dalis valdančiųjų.

Po balsavimo opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma tvirtino, kad Seimo sprendimas neskirti H. Šinkūno yra valdančiųjų kerštas G. Nausėdai. Jis taip pat pabrėžė negirdėjęs, kad teisininko kandidatūra Seime būtų vertinta neigiamai.

Prezidentūra sako nematanti problemų H. Šinkūno kandidatūrą teikti dar kartą, jei tik pats teisininkas su tuo sutiktų, o Seimo balsavimą vertina kaip bandymą „atsiteisti už „čekučių“ veto“.

Teisėsaugai pradėjus aktyviai tirti vadinamąsias čekiukų bylas, J. Sabatausko vadovaujamas TTK inicijavo Baudžiamojo kodekso pakeitimus, susijusius su bausmių švelninimu, kuriuos parlamentarai galiausiai patvirtino, nors tam ir nepritarė prezidentas.