Meilę tėvynei deklaravę ir į Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) stoję liberalai linkę neskubėti didinti gynybos finansavimo. „Matyt, Liberalų sąjūdis (LS) galvoja, kaip reikėtų tai įgyvendinti, jei po Seimo rinkimų turės valdžią. Prieš tai viskas buvo labai akivaizdžios viešųjų ryšių akcijos“, – portalui LRT.lt komentuoja politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog Lietuva tikisi 2 proc. BVP finansavimą gynybai pasiekti 2018-aisiais – dvejais metais anksčiau nei planuota. Tuo metu politinės partijos praėjusiais metais 2 proc. įsipareigojo pasiekti 2020-aisiais.

Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkas Eligijus Masiulis siūlo laikytis susitarimo, kad išlaidos gynybai 2 proc. nuo šalies BVP pasiektų 2020 metais. Anot liberalo, jei šį tikslą norima pasiekti anksčiau, reikalingas naujas partijų susitarimas ir aiškūs finansavimo šaltiniai.

„Aš šalininkas to, kad partijos pasirašė susitarimą, ir jo reikia laikytis. Susitarimas numato, kad 2 proc. būtų pasiekti 2020 m. Aišku, galime sau kelti ambicingesnius tikslus ir greičiau siekti tų 2 proc., tačiau tam reikalingas būtų partijų atstovų susitikimas“, – Eltai sakė E. Masiulis.

Anot LS vadovo, Lietuvos ūkis neaugs taip sparčiai, kaip buvo prognozuojama pernai, todėl galimybė krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP jau 2018 m. atrodo miglota.

LRT.lt primena, jog 2014-ųjų pavasarį – likus metams iki tiesioginių merų rinkimų – LS lyderiai užpildė paraiškas stoti į savanorišką pilietinės savigynos organizaciją – Šaulių sąjungą. Taip liberalai esą ragino stiprinti savanorišką krašto gynybą.

Dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris tokius liberalų veiksmus vadina viešųjų ryšių akcijomis.

„Politikų bėgiojimai apsirėdžius uniformomis ir fotografavimasis, stojant į LŠS, buvo mada, tam tikras viešųjų ryšių veiksmas. Liberalai labai intensyviai tai išnaudojo konkurencijoje su konservatoriais. Jie tiesiog skubėjo pagriebti tą temą iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. TS-LKD dešiniajame sektoriuje tradiciškai buvo suvokiami kaip pagrindiniai tėvynės gynėjai, tad liberalai pabandė iš jų tą vėliavą atimti. Kaip matome – ganėtinai sėkmingai, nes dalį rinkėjų jie persiviliojo“, – LRT.lt portalui kalbėjo V. Bruveris.

Pasak ryšių su visuomene specialisto Lino Kontrimo, ne viskas, ką politikai daro dėl populiarumo, yra ryšiai su visuomene. „Neretai tokius veiksmus galima vadinti daug paprasčiau – nenuoseklumas ar žodžio nesilaikymas. E. Masiulio pasisakymas galbūt buvo skubotas reagavimas į pasikeitusią situaciją, nepamąsčius, kad nuoseklus pozicijos laikymasis šiuo metu gali duoti daugiau balų. Vis daugiau raštingų rinkėjų ima žiūrėti ne į tai, kaip politikas atrodo, o į tai, ką jis daro ir kalba. [...] Tai iššūkis politikams persvarstyti savo kitados turėtas pozicijas, reaguoti į aplinkybes ir iš tikrųjų siekti naudos valstybei“, – LRT.lt teigė L. Kontrimas.

Ryšių su visuomene specialisto manymu, liberalams būtų buvę kur kas tinkamiau pasakyti, kad tokį sprendimą verta svarstyti, nes šiandien Lietuvos saugumo tema yra gerokai aktualesnė nei laikymasis seniai pasirašyto susitarimo. „Galima pasakyti, kad jų įstojimas į LŠS rodo, jog ir jų partijoje yra teisingos nuostatos ir požiūris į valstybės saugumą, bet reikia drąsiau komunikuoti pagrindines žinias, adekvačias dabartinei situacijai“, – pabrėžė L. Kontrimas.

Politikos apžvalgininko V. Bruverio manymu, LS planuoja būti valdžioje po Seimo rinkimų, todėl mąsto, kaip 2 proc. BVP siekiantį finansavimą gynybai pasiekti 2018-aisiais. „Jie mąsto, kaip bus tuomet, jei prisižadės ir bus valdžioje“, – kalbėjo V. Bruveris.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad finansavimą krašto apsaugai siekiama didinti greiai, tačiau įtakos tam turės šalies ekonomika.

„Premjero nuomone, tikslas yra kaip įmanoma paankstinti didesnį finansavimą krašto apsaugai, tačiau viskas remiasi į ekonominę šalies padėtį“, – BNS ketvirtadienį sakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė–Lazdauskienė.

Šiemet gynybos biudžetas sudaro 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto.