Prokurorai ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio rengiant vyriausybės nutarimą panaikinti kurortines zonas, nutraukė, konstatavę, kad nieko nusikalstamo, kai tam tikri suinteresuoti asmenys bendrauja su politikais ir juos skubina priimti vyriausybės nutarimą. Tyrimas nutrauktas, o jo metu užfiksuoti pokalbiai – viešoje erdvėje. Klausimas – ar neperžengtos teisėtumo ribos? Apie tai užsimena ir prokurorai. Politologai sako, kad akivaizdu, jog Druskininkų meras Ričardas Malinauskas darė poveikį aplinkos ministrui.

Pokalbis telefonu (2015 09 21, kalba netaisyta):

R. Malinauskas: Laba diena, ministre. <...> turiu didelį prašymą. Ar neina kaip nors iš to Vyriausybės nutarimo 343, kadangi ten visame nemažai pastabų ir gali ten vėl nepraeiti trečiadienį šį posėdį, eiti su ta atskira dalimi, kur dėl kurortinių zonų yra išbraukiama ir išmetamas tas visas reglamentavimas?

K. Trečiokas: Blyn, nu aš nieko prieš, bet dabar galvoju. Nesam taip darę...

R. Malinauskas: <...> mes turim teismą, ir mums labai tas sprendimas. Pusę metų laukiam <...>

K. Trečiokas: Aš tik bijau, kad mūsų Teisės departamentas, kaip visada, ten minties galiūnai, jie iš karto kokį pricepą randa, ir premjeras tada – nu gerai, suderinkit ir atneškit į kitą posėdį.

R. Malinauskas: Per visus yra suderinta <...> Aš su premjeru kalbėjęs, su kancleriu jau dešimt kartų kalbėta. <...> Ministre, jei jūs duotumėt komandą <...>

K. Trečiokas: Gerai, tuoj kancleriui duosiu zadanijie.

„Šiuo atveju kiekvienas iš mūsų aiškiai supranta, kad turėti tiesioginę prieigą prie premjero ir ministro apsimoka. Ir, manau, kad tai aiškiai parodo, jog tai ir yra viena pagrindinių mūsų problemų“, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Sergejus Muravjovas, komentuodamas pokalbio išklotinę.

Gynybinė taktika?

Premjeras pareiškė, kad, subliuškus bylai dėl Vijūnėlės dvaro, žlugo ir sukurptas planas nuversti socialdemokratus, priversti vyriausybę atsistatydinti. Pasak socialdemokrato Juliaus Sabatausko, jam kyla įspūdis, kad kai kurios teisėsaugos institucijos dalyvauja politiniuose žaidimuose, nes savo tyrimus atlieka viešai, anonsuoja liudytojų apklausas, viešina tyrimo medžiagą, surinktą operatyviniais metodais. Jam pritaria ir partijos kolega Darius Petrošius, kuris teigia, kad išklotinių viešinimas – žmogaus teisių pažeidimas.

„Šiandien matome, kad valstybės suteiktų išskirtinių priemonių, kaip pasiklausymai, vaizdo, garso kontrolė, [...] rezultatai dabar naudojami tik etikos pažeidimams tirti. O taip negali būti“, – tvirtina Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas D. Petrošius.

Panašios nuomonės laikosi ir teisininkas Valdemaras Bužinskas. Jo teigimu, šiuo atveju su ikiteisminio tyrimo duomenimis buvo pasielgta neatsakingai. Esą kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys turi ypatingą apsaugą. Jie gali būti pateikiami visuomenei, bet tik koncentruota forma, pavyzdžiui, apibendrintai spaudos konferencijoje. Be to, visais atvejais turi būti išlaikytas ir konfidencialumas, ir pagrįstumas, kodėl šie duomenys paskelbti, ko dabar nebuvo.

„Koks to paskleidimo tikslas? Ar tai nėra tam tikra gynybinė taktika? Nes dabar visi kalbės, ar teisėtai, ar neteisėtai tie duomenys buvo paskleisti, ir šitoje diskusijoje į antrą planą nueis tų duomenų turinys. Jau mažai kam svarbu, kas ten su kuo kalbėjo, ką kalbėjo“, – teigia V. Bužinskas.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, nutraukęs ikiteisminį tyrimą, savo sprendimą pagrindė nutarimu, kurį parėmė telefoninių pokalbių stenogramomis. Šio nutarimo išsireikalavo Seimo Antikorupcijos komisija, tačiau jis greičiausiai buvo pateiktas su žyma „riboto naudojimo“. Tai reikštų, kad su šiuo nutarimu ir jame esančiomis išklotinėmis galėjo susipažinti tik šios komisijos nariai. Tačiau pokalbių išklotinės atsidūrė žiniasklaidoje. Nors komisijos pirmininkas ginasi, kad visų išklotinių komisija neturėjo.

„Mes neturėjome baudžiamosios bylos, mes neturėjome suvestinių, mes turėjome tik nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurį labai išsamiai pristatė pats prokuroras“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Galima galvoti, kad viešumoje pasirodžiusios išklotinių nuotraukos yra padarytos nufotografavus prokuroro nutarimą, o tai reiškia, kad kažkas šį nutarimą žurnalistams parodė ir su juo supažindino. Regis, tai nelabai patiko ir prokurorams.

„Šiuo metu turime pradinius duomenis apie tai, kur, kada ir kam tokia informacija buvo perduota, ir noriu pabrėžti, kad ta situacija toliau yra analizuojama ir toliau bus siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo kažkokių kitokių duomenų perdavimo momentų ar kitų aplinkybių, kurios leistų tą situaciją įvertinti kitaip. [...] Tokiu atveju numatoma, kad turėtų būti priimti procesiniai ar kiti drausminiai sprendimai“, – teigia Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Socialdemokratai bijo keršto?

Apžvalgininko Vincento Vobolevičiaus nuomone, šioje istorijoje prastai atrodo ir politikai, ir teisėsauga.

„Iš vienos pusės, turime tikrai neskaidrią veiklą savivaldybėse. Nepaisant to, kad vienas ar kitas klausimas teisiškai yra išsprendžiamas, parodant, kad nebuvo padarytas nusižengimas, bandymas daryti įtaką, bendravimai rodo, kad yra ydingų praktikų.

Iš kitos pusės, yra ydingų praktikų ir prokuratūros veikloje, kuomet informacija yra paviešinama labai plačiai. Kiek teko girdėti teisininkų pasisakymus, netgi pažeidžiant tam tikrus privatumo aspektus. Taip yra rodomas šiek tiek apgailėtinas valstybės politikos vykdymo lygis“, – mano ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas V. Vobolevičius.

Politologo Mažvydo Jastramskio nuomone, labiausiai STT tyrimais, baigtais ir dar tebesitęsiančiais, turėtų susirūpinti „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Ne tik jų deleguotas aplinkos ministras, kuris turėtų atsistatydinti, bet ir partijos pirmininkas įsivėlė į skandalus. Tai dėmė, kurią vargu ar pavyks nusiplauti iki rinkimų ir peržengti reikalingą 5 proc. barjerą. Kaip bus su socialdemokratais, kurių meras darė spaudimą aplinkos ministrui, pasak M. Jastramskio, dar neaišku. Esą socialdemokratai R. Malinauską toleruoja, nes artėja Seimo rinkimai, o pusė Seimo renkama apygardose, kuriose merai lemia daug.

„Yra Lazdijų-Druskininkų apygarda, kurioje daugiausiai rinkėjų yra iš Druskininkų. Manau, socialdemokratai ir jų lyderis puikiai žino, kad, jeigu jie savo merą pašalins, suspenduos, jis gali tiesiog atkeršyti pats iškeldamas save kaip nepriklausomą kandidatą, atimdamas iš jų vietą, ir galutinėje dėlionėje tai yra svarbu“, – sako M. Jastramskis.

O šiandieninė dėlionė socialdemokratams, nepaisant visų triukšmų, tebelieka palanki. Rinkėjų nuomonė išreikšta 23-mis pasitikėjimo procentais, rodo „Vilmorus“ apklausa. Per skandalų mėnesį – plius 2 procentai ir, palyginti su nepilnais 10 procentų, kuriuos renka antroje vietoje esantys konservatoriai, ateitis atrodo saulėta.