Vis tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Seime atstovas Eugenijus Jovaiša pripažįsta vis dar nežinąs, kokia bus „valstiečių“ pozicija dėl susitarimo projekto. Politiko teigimu, susitarimo projekte yra nemažai gerų idėjų, tačiau, pasak jo, abejonių kelia valdančiųjų inicijuojamos pertvarkos, kurios, pasak jo, neišvengiamai didins atskirtį tarp miestuose ir kaimuose gyvenančių šalies vaikų.

J. Šiugždinienė: viliuosi, kad pagrindines nuostatas pavyks susiderinti iki vasaros atostogų pradžios

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, penktadienį susitarimo dėl švietimo projektą rengianti darbo grupė rinksis jau aštuntą kartą ir svarstys po darbo grupės narių pastabų pakoreguotą susitarimo projektą. Vis tik ministrė pripažįsta maniusi, kad projekto derinimas vyks šiek tiek greičiau.

„Tikėjausi, kad procesas vyks greičiau, susitarimą pasieksime greičiau, bet paskubinti šias svarbias diskusijas yra sudėtinga: darbo grupės dalyviai dar konsultuojasi su savo frakcijų ir organizacijų nariais, o tai irgi užtrunka. Visiems dalyvaujantiems šis procesas suteikė galimybę geriau pažinti skirtingas politines pozicijas ir atrasti dar daugiau bendrų taškų“, – Eltai teigė J. Šiugždinienė.

Ji taip pat akcentuoja, kad diskusijas dėl susitarimo sudėtinga paskubinti ir todėl, jog darbo grupės dalyviai nuolat konsultuojasi ir su savo frakcijų ir organizacijų nariais. 

„Visiems dalyvaujantiems šis procesas leido žymiai geriau pažinti skirtingas politines pozicijas ir atrasti dar daugiau sąlyčio taškų. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse panašūs susitarimai diskutuojami apie metus laiko, kol pasiekiamas bendras sutarimas“, – teigė ministrė.

Pats tikslas nesikeičia – užtikrinti sąlygas, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos ir socialinės padėties, įgytų perspektyvų suteikiantį išsilavinimą.

Vis tik ministrė akcentuoja, kad svarbiausia yra rasti visoms parlamentinėms frakcijoms priimtiną variantą.

„Tikiuosi, kad pavyks susiderinti pagrindines nuostatas iki vasaros atostogų pradžios. Pats tikslas nesikeičia – užtikrinti sąlygas, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos ir socialinės padėties, įgytų perspektyvų suteikiantį išsilavinimą“, – sakė ji.

J. Šiugždinienės teigimu, ypatingas dėmesys rengiamame susitarimo projekte yra skiriamas mokytojams.

„Darbo grupės nariai diskutuoja apie tai, kad valstybė turi užtikrinti nuoseklią ir tvarią pedagogų rengimo ir persikvalifikavimo sistemą, garantuoti adekvatų atlygį, sudaryti paskatas ir sąlygas visapusiškai tobulėti, siekti karjeros, užtikrina švietimo pagalbą ir kitą reikalingą paramą ir įgalina priimti individualius sprendimus ugdymo procese“, – pažymi ministrė.

„Daug diskusijų susilaukė galimi įsipareigojimai dėl reikalavimų pedagogų karjerai, savivaldybių vaidmens švietimo sistemoje, galimybės jau darželyje ugdyti pradinį informacinių ir komunikacinių technologijų raštingumą“, – taip pat pabrėžia ji.

Ministrės teigimu, diskusijos darbo grupėje vyksta ir dėl finansinių įsipareigojimų. J. Šiugždinienė pabrėžia, kad svarbu, jog susitarime būtų užfiksuoti ne tik įsipareigojimai didinti finansavimą, bet ir labai konkretūs veiksmai didinant švietimo sistemos veiksmingumą ir kokybę.

Jos teigimu, susitarimo svarbus akcentas yra ir dėmesys švietimo ir kultūros sąveikai.

„Visi sutariame dėl galimybės sistemiškai į formalųjį ir neformalųjį ugdymą integruoti kultūros turinį ir meno formas, siekiant užtikrinti visuminio ugdymo galimybes, stiprinti kultūros paso paslaugų kokybę“, – teigia ministrė.

J. Šiugdžinienė informuoja, kad rengiant susitarimą taip pat ieškoma sprendimų, kaip išplėsti Neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir sudaryti galimybes juo naudotis vaikams nuo 3 metų amžiaus, ypatingą dėmesį skiriant vaikams iš socialinių paslaugų poreikių turinčių šeimų. 

„Sutariame ir dėl būtinumo panaikinti kliūtis visiems tėvams ugdyti savo vaikus pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Sutariame ir dėl ugdymo karjerai įsipareigojimo bei ambicingo siekio įgyvendinti integruotą visuotinio Informacinių ir komunikacinių technologijų raštingumo programą, skirtą kiekvienam besimokančiajam ir studijuojančiam. Aukštojo mokslo srityje siekiant užtikrinti abiturientų pasirengimą studijuoti, planuojama taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiesiems, nepriklausomai nuo studijų finansavimo formos“, – taip pat pažymi ministrė.

E. Jovaiša: abejonių kelia valdančiųjų vykdomos pertvarkos, didinsiančios atskirtį tarp šalies vaikų

Savo ruožtu LVŽS  atstovas E. Jovaiša pripažįsta, kad „valstiečiams“ susitarimas dėl švietimo ir toliau kelia nemažai dvejonių.

„Mano požiūris nepasikeitė. Yra ten labai gerų susitarimo punktų, tai yra tiesa. Bet yra viena maža bėda, kurią aš esu išsakęs. Tai yra bendrasis švietimo politikos kontekstas“, – Eltai teigė E. Jovaiša.

Politiko teigimu, kontekstas, kurį jis turi omenyje, yra požiūris į švietimą. Jo teigimu, pagrindinė problema, kad kai kurios valdančiųjų šiuo metu inicijuojamos pertvarkos tik dar labiau didins vaikų atskirtį Lietuvoje ir mažins aukštojo mokslo prieinamumą.

„Pavyzdžiui, Vilkaviškio savivaldybės atžvilgiu ir požiūriu po to, kai pagal nustatytus kriterijus keistųsi mokyklų tinklas, vaikiukams reikėtų važiuoti nuo 50 iki 60 kilometrų. O, pavyzdžiui, Panevėžio savivaldybėje reikėtų važiuoti tarp 28 ir 38 kilometrų. Tai sakykite, koks čia yra prieinamumas?“ – kritikavo E. Jovaiša.

„Pasakykite, koks yra aukštojo mokslo prieinamumas, jeigu yra sumažintas valstybės finansuojamų krepšelių skaičius ir dar dvigubai, dvigubai su puse padidintas mokestis tiems, kurie mokysis savo lėšomis“, – pridūrė jis.

„Valstiečių“ atstovo teigimu, pagrindinė problema ir yra, kad susitarimo dėl švietimo projekto tekstas, kurį jau baigiama suderinti, yra geras. Vis tik tikrieji valdančiųjų veiksmai ir iniciatyvos, E. Jovaišos teigimu, opozicijai nėra priimtini.

„Čia yra dilema, nes patys punktai nėra blogi, manau, kad tai pats rimčiausias tekstas, kurį man teko matyti daugiametėje byloje dėl nacionalinio susitarimo, bet kitoje svarstyklių pusėje yra ir kontekstas, kas iš tikrųjų yra daroma. „Valstiečių“ požiūriu, tai kelia abejonių ir frakcija turės spręsti“, – sakė jis.

„Nemanau, kad tarp jų pačių visi vienodai gerai žiūri į tą „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Nepamirškite, kad jau atsitraukta yra nuo „Tūkstantmečio gimnazijų“. Dabar jau kalbama apie „Tūkstantmečio mokyklas“. Bet kuriam švietimo žmogui mąstančiam čia yra šimtaprocentinis atskirties didinimas tarp miestų ir kaimų“, – taip pat akcentavo politikas.

E. Jovaiša atkreipia dėmesį, kad dėl švietimo susitarimo dvejonių kyla ir kitoms Seimo opozicinėms frakcijoms. Jo teigimu, „valstiečių“ frakcija dėl savo pozicijos galutinai apsispręs tuomet, kai bus pateiktas galutinis projekto tekstas.

„Kitos opozicinės frakcijos taip pat neišvengiamai turi dvejonių. Bet kaip jie spręs, aš už juos negaliu pasakyti. Juo labiau kad aš negaliu pasakyti, kaip ir frakcija nuspręs. Aš jau praėjusį antradienį pristačiau šį programą, išdėsčiau, nusiunčiau galimus susitarimo punktus. Tai mes esame nutarę sugrįžti prie šio klausimo, kai bus galutinis tekstas“, – sakė E. Jovaiša.

„Bet jis jau nieko nekeičia. Man jau yra visiškai aišku, kas jame bus ir ko ten nebus“, – pridūrė jis.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: signalų, kad rengiamas projektas kažkam būtų nepriimtinas – nėra

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipia dėmesį, kad susitarimą rengia platus spektras politinių partijų, iš kurių turbūt kiekviena nori susitarimo projekte matyti savo prioritetus. Vis tik TS-LKD frakcijos seniūnė pabrėžia, kad sutarimo projekte numatyti tikslai yra gana ambicingi.

„Yra platus spektras politinių partijų, tai kiekviena nori matyti savo kažkokį atspindį dėl tam tikrų galbūt ir ideologinių skirtumų, ne viskas gali sugulti į susitarimą. Tačiau, mano nuomone, vertinant susitarimą ir jo prigimtį mes  akcentuojame, kad ir tos starto galimybės Lietuvos vaikams, ir kiek įmanoma ta vienodesnė prieiga prie ugdymo proceso, kad ji būtų visapusiška ir atliepianti visų vaikų poreikius, tai čia pakankamai, man atrodo, ambicingas tikslas“, – Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Politikės teigimu, į lygaus starto siekį yra nukreiptas ir įtraukusis ugdymas, dėmesys švietimo pagalbos pedagogams.

„Iš pažiūros tai atrodytų gal ir paprasta, bet tai tikrai nėra toks paprastas siekis ir svarbu dėl jo sutarti, kad mes visi matome kaip vieną iš svarbesnių dalykų, kad tikrai nebūtų tų vaikų, kurie kažkaip liktų už brūkšnio ir vėliau mes galimai juos pastūmėtume į dar didesnę atskirtį“, – akcentavo ji.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat tikina, kad susitarimo projektą rengiančioje darbo grupėje darbas vyksta konstruktyviai. Ji teigia, kad kol kas nėra jokių signalų, jog rengiamas susitarimo projektas kam nors būtų nepriimtinas.

„Tikrai man susidaro konstruktyvaus darbo įspūdis, nepaisant to, kad būna turbūt kai kuriais klausimais ir karščiau padiskutuojame, bet tikrai tokioje geranoriškoje dvasioje ir kol kas kažkokių signalų, kad kažkam būtų nepriimtina, tai tokių signalų nėra“, – teigė politikė.

„Tai dabar, aš būčiau, kitaip tariant, nustebusi, jeigu kažkas pasakytų, kad mums netinka ir mes nenorime dalyvauti, nes tokių indikacijų gal buvo iš vienų ar kitų pačioje pradžioje, bet kada ėmėmės jau tų konkrečių žingsnių, man atrodo, kad tas darbas yra labai konstruktyvus ir dėl to norisi labai pasidžiaugti“, – taip pat akcentavo ji.

Konservatorių atstovė taip pat pabrėžia, kad į susitarimo punktą yra įtraukiami tik tie klausimai, dėl kurių darbo grupėje yra bendras sutarimas.

„Tiktai mes nesivadovaujame tuo, kad dauguma nusprendžia už vieną ar kitą punktą. Mes turime visi apsispręsti, kad tai būtų priimtina šimtu procentų visiems. Tai tokioje klasėje dirbant, man atrodo, kad bus pasiektas tas optimaliausias variantas“, – vylėsi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.