Šią savaitę savo prezidentino rinkimų kampaniją pristatė jokiai partijai nepriklausanti parlamentarė, ekonomistė Aušra Maldeikienė. Anksčiau apie ambiciją kovoti dėl prezidento posto jau paskelbė buvęs „darbietis“, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Centro partijos pirmininkas, parlamentaras Naglis Puteikis ir liberalas, europarlamentaras Petras Auštrevičius. 

Prezidentinių ambicijų neslepia ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Žygimantas Pavilionis, Vygaudas Ušackas. Neseniai apie svarstymus dalyvauti šalies vadovo rinkimuose prabilo vienas iš Sąjūdžio kūrėjų, filosofas Arvydas Juozaitis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė LRT.lt tvirtina kol kas oficialiai apie kandidatavimą į prezidentus pasiskelbusių asmenų sąraše lyderio, kuris turėtų daug šansų laimėti rinkimus, nematanti.

Anot R. Urbonaitės, A. Maldeikienė, nors ir yra populiari politikė, didelių šansų bent patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą neturi, mat tokiuose rinkimuose, politologės teigimu, reikia būti mylimu visuose visuomenės grupėse. Todėl, pašnekovės manymu, ekonomistės dalyvavimą rinkimuose reikėtų vertinti per kitą prizmę. 

„Šitą jos kandidatavimą vertinčiau kaip tam tikrą iššūkį jos būsimiems oponentams. Beje, ji pati kalbėjo, kad žada įnešti į tas diskusijas kitokių atspalvių, kad debatai nebūtų pakankamai formalūs, biurokratiški, standartiški su nušlifuotomis ir iš anksto paruoštomis frazėmis. Manau, kad A. Maldeikienė gali įnešti kitokių spalvų į pačią prezidento rinkimų kampaniją, debatus“, – dėsto R. Urbonaitė.

Tyla – gera byla

Visuomenė laukia, kada apie savo apsisprendimą dėl prezidento rinkimų prabils reitingų lyderiai ekonomistas G. Nausėda, premjeras S. Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Politologė R. Urbonaitė spėja, kad šis laukimas gali užtrukti, mat šiuo metu šiems potencialiems kandidatams taip elgtis apsimoka.

„Kuo vėliau tu paskelbsi savo kampanijas, tuo vėliau ir prieš tave prasidės kampanijos. Kitaip tariant, tu gali atsitraukti, lengviau kvėpuoti, nes, kai jau mes matysime galutinį sprendimą kandidatuoti, tada prasidės ne tik paties kandidato kampanija, bet ir jo oponentų kampanija  prieš“, – aiškina MRU lektorė.

„Dabar, pavyzdžiui, G. Nausėda yra labai komfortiškoje situacijoje, nes niekas jo pernelyg nekritikuoja, bet tikrai taip nebus, jei prasidės jo oficiali rinkimų kampanija. Oponentai ištrauktų viską, ką tik įmanoma. Kol nesi oficialus kandidatas, ta tavo spinta, kurioje gali būti paslėptų dalykų, nėra stipriai varstoma“, – tęsia R. Urbonaitė.

R. Urbonaitė, E. Genio/LRT nuotr.

Jai pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas K. Girnius. Anot jo, tiek G. Nausėdai, tiek ir vyriausybei vadovaujančiam S. Skverneliui skubėjimas į prezidento rinkimų traukinį gali atsirūgti.

„Pavyzdžiui, S. Skvernelis, kaip premjeras, bus ir giriamas, ir smerkiamas. Manau, kad jam geriau būtų pasakyti: „aš esu premjeras, aš rūpinuosi Lietuvos reikalais, Lietuvos žmonių gerove, o apie savo asmenines ambicijas, politinius siekius pranešiu, kai ateis laikas“. Jei dabar jis pasiskelbtų esąs kandidatas į prezidentus, kiltų klausimų, ar jis, būdamas premjeru, priėmė sprendimus, kurie naudingi Lietuvai, ar priėmė sprendimus, kurie naudinga jam asmeniškai kaip kandidatui“, – LRT.lt aiškina K. Girnius. 

Neapsisprendę rinkėjai gali tapti kitų grobiu

LRT.lt kalbintas ryšių su visuomene ekspertas Darius Gudelis tvirtina, kad G. Nausėdos, S. Skvernelio, V. Matijošaičio delsimą skelbti savo sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose lemia kelios priežastys. Anot jo, visų pirma, tai yra tam tikra Lietuvos politikos tradicija. Antra, pasak D. Gudelio, prabilti apie prezidentines ambicijas, iki rinkimų likus beveik metams, neapsimoka. Be to, vasarą nurimsta politinis sezonas ir visuomenė nėra imli šio pobūdžio temoms.

Patys kandidatai, kurie galėtų eiti, irgi vertina, koks partijos reitingas šiandien, kokia tikimybė man gauti paramą iš partijos, iš skyrių. Jeigu yra labai daug neapibrėžtumų, sunku priimti sprendimą.

Viešųjų ryšių specialisto teigimu, potencialių prezidento rinkimų lyderių tylėjimas, panašu, yra susijęs ir su dar vienu procesu – konservatorių partijos iniciatyva skelbti pirminius savo kandidato į šalies vadovus rinkimus. D. Gudelis svarsto, kad, pavyzdžiui, G. Nausėda gali turėtų vilčių sulaukti konservatorių paramos šalies vadovo rinkimuose, todėl ir delsia paskelbti savo sprendimą dėl kandidatavimo.

„Konservatorių partija šiandien lyderiauja pagal populiarumą reitinguose, jos parama kandidatui į prezidentus galėtų būti labai svarbi, siekiant užsitikrinti patekimą į antrą rinkimų turą. Be to, žinant Tėvynės sąjungos rinkėjų lojalumą, žinant partijos administracinius, intelektualinius, finansinius resursus, kai šiuo metu kandidatų negali remti juridiniai asmenys, o fizinių asmenų parama yra apribota, šio partijos apsisprendimas gali tapti kertiniu momentu“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Vis dėlto, D. Gudelio manymu, laukimas, kol dėl savo kandidato apsispręs konservatoriai ir „valstiečiai“, gali ir pakišti koją reitingų viršūnėse įsitaisiusiems galimiems kandidatams į prezidentus.

„Žvelgdami į pastaruosius sociologinius tyrimus, galime pamatyti, kad per pastarąjį mėnesį neapsisprendusių rinkėjų skaičius išaugo 8 procentais. Tai yra svarbu, nes neapsisprendusiųjų skaičius atveria galimybę naujiems kandidatams. Tai reiškia, kad kuo ilgiau neapsispręs potencialūs kandidatai, tuo labiau atsivers dirva atsirasti naujiems kandidatams, kurie atitiktų tų neapsisprendusiųjų rinkėjų lūkesčius ir tie neapsisprendę negrįžtų pas tuos, kurie dabar yra tik galimi kandidatai“, – perspėja D. Gudelis.

Ekonomistas taps gelbėjimosi ratu konservatoriams?

D. Gudeliui pritarė VU TSPMI docentas K. Girnius. Jo manymu, G. Nausėdos ir S. Skvernelio sprendimą dalyvauti ar nedalyvauti šalies vadovo rinkimuose greičiausiai lems šiuo metu populiariausių partijų – konservatorių ir „valstiečių“ – diskusijos dėl kandidatų į prezidentus.

„Manau, kad daug kas priklausys nuo konservatorių partijos ir „valstiečių“ pasirinkimo, tai yra ką nuspręs šios dvi stipriausios partijos“, – akcentuoja K. Girnius.

Anot politologo, „valstiečiai“, panašu, S. Skvernelį norėtų matyti savo kandidatu į šalies vadovus, mat partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, net, jei ir turi prezidentinių ambicijų, suvokia, kad savo populiarumu toli gražu neprilygsta premjerui.

Tuo metu, kalbėdamas apie konservatorius K. Girnius, tvirtina, kad abu galimi partijos kandidatai į prezidentus kol kas neatrodo turintys galimybę tapti favoritais. Pasak politologo, Ž. Pavilionis yra per daug kategoriškas, jo proamerikietiškos, antirusiškos nuostatos gali atbaidyti rinkėjus, o V. Ušackui, kuris, panašu, neturi tvirto partijos užnugario, gali pakišti koją tokie epizodai, kaip krepšinis su Rusijos valdininkais. Todėl, kaip teigė K. Girnius, konservatoriai galėtų paremti G. Nausėdos kandidatūrą į prezidentus, tačiau ir čia galėtų suklupti. 

„Man būtų keista, jei partija kandidatu į prezidentus išrinktų, o tokia galimybė egzistuoja, ne savo žmogų, ne partijos narį. Aš galvoju, kad, jei yra rimta politinė partija, kuri pretenduoja vadovauti Lietuva, vis dėlto turėtų turėti savo gretose žmogų, kuris galėtų pritraukti rinkėjus. Ieškoti gelbėjimo rato iš G. Nausėdos, manau, rodytų, kad partija yra nevisiškai subrendusi“, – aiškina K. Girnius.

K.Girnius/BFL nuotr.

Netiki, kad pakartotų D. Grybauskaitės manevrą

MRU politologė R. Urbonaitė taip pat tvirtino skeptiškai vertinanti V. Ušacko ir Ž. Pavilionio galimybes tapti konservatorių kandidatais į prezidentus. Anot jos, šiems politikams koją kiša ir partiškumas, kuris pastaruoju metu visuomenėje imtas vertinti kritiškai.

„Konservatoriai turi Ingridą Šimonytę, kurios įtikinėjimas, regis, užtruko ir tikrai nežinia, kaip ta situacija išsirutulios. Ji, atrodo, būtų ta, kuri bent kažkiek galėtų pasivaržyti rinkimuose“, – apie blankią alternatyvą TS-LKD užsimena R. Urbonaitė.

Kalbėdama apie kitą tradicinę partiją – socialdemokratus – politologė teigia, kad šiems kandidato į prezidentus paieškose sekasi dar prasčiau.

„Vilija Blinkevičiūtė jau buvo kandidatė į prezidentus ir jai rinkimai susiklostė nesėkmingai, tai, panašu, kad ji tikrai neturi tokių intencijų. Vytenio Andriukaičio labai mažai yra viešojoje erdvėje. Galbūt socdemai galvoja, kad būtų labai smagu, jei jis grįžtų iš užsienio, ką padarė Dalia Grybauskaitė, nes neva atrodai šviežiai, per daug į mūsų politikos pelkę neįklampojęs, bet V. Andriukaitis, manau, turi labai ribotus šansus“, – galimus socdemus kandidatus į prezidentus kritiškai vertina R. Urbonaitė.

Viešųjų ryšių specialistas D. Gudelis, paklaustas, kodėl socdemai nesiskubina surasti savo kandidato į prezidentus, primena, kad partija neseniai suskilo, tad yra susidūrusi ir su išgyvenimo dilema. Tai, anot pašnekovo, gali gąsdinti ir tuos socialdemokratus, kurie turi vilčių dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.

„Patys kandidatai, kurie galėtų eiti, irgi vertina, koks partijos reitingas šiandien, kokia tikimybė man gauti paramą iš partijos, iš skyrių. Jeigu yra labai daug neapibrėžtumų, sunku priimti sprendimą. Gal geriau eiti nepriklausomu kandidatu ir pabandyti apjungti abiejų suskilusių partijų elektoratą? Gal čia yra galimybė?“ – svarsto D. Gudelis.