Lietuvoje trūksta gilesnio supratimo, kad žydus nuo nacių gelbėję lietuviai tuo pačiu gelbėjo ir Lietuvos garbę, todėl šių žmonių įvertinimas - valstybės garbės reikalas, teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė.

Pasak T.B.Burauskaitės, žydų gelbėtojai savo pasiaukojimu parodė, kad daug Lietuvos žmonių buvo nusiteikę nevykdyti nacių okupacinės valdžios nurodymų, o Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas nepritarti laisvės kovų dalyvio statuso ir valstybinių pensijų suteikimui atspindi paviršutinišką požiūrį.

"Aš tai vertinu kaip labai paviršutinišką požiūrį. Pas mus pabrėžiama, kad valstybinės pensijos turi būti suteiktos. Bet pirmiausia yra suteikiamas laisvės kovų dalyvio statusas. Jei mes palygintume kiek milijonų išleista ir tebeleidžiama Lietuvos kaip valstybės įvaizdžio kūrimui, man atrodo, kad toks moralinis požiūris - mūsų valstybės garbingų asmenų atitinkamas pagerbimas. Iš tiesų tai jie gelbėjo Lietuvos garbę, ne tik asmenis. Jie savo pasiaukojimu parodė, kokia didelė dalis Lietuvos žmonių nusiteikę nevykdyti tų baisiausių antisemitinių žudikiškų nacių okupacinės valdžios nurodymų. Ta jų laikysena ir yra pasipriešinimas", - BNS pirmadienį sakė T.B.Burauskaitė.

Anot jos, yra paskaičiuota, kad vieną žydų šeimą gelbėdavo ne vienas, o apytikriai 10 žmonių.

"Nes ir per rankas ėjo tos žydų šeimos, nes negalima buvo laikyti vienoje šeimoje dėl suprantamų tam tikrų sąlygų. Mes visada įsivaizduojam, kad pasipriešinimas būtinai yra ginklu. Pasipriešinimas yra ir laikysena, yra veiksmas, kuris duoda ilgalaikes teigiamas pasekmes, kad yra gyvybės gelbėjamos ir nepaprasta rizika buvo gelbėti žydus", - sakė T.B.Burauskaitė.

"Jei kas pasigilintų, kas tas yra naciu laikotarpiu gelbėti žmonės, pasmerktus sunaikinti, tai gal kitaip reaguotų ir neskaičiuotų tų centų, kuriuos ištaško nepirmaeiliams dalykams. Ir tai tikrai skaudu", - pridūrė ji.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas pirmadienį pareiškė, kad žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems lietuviams valstybines pensijas turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis.

"Nematau, kodėl Lietuvos valstybė turi mokėti. Būtų labai logiška, jeigu mes kreiptumėmės į Izraelį, ir Izraelis galėtų mokėti. Bet ne, žydai nenori mokėti ir tik žiūri, ką paimti iš Lietuvos", - BNS sakė B.Bradauskas.

Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius teigė "labai neigiamai" vertinantis tokius pareiškimus, ir patikino, kad tai nėra partijos pozicija.

Partijos atstovė spaudai Jolanta Bielskienė BNS sakė, kad B.Bradausko elgesys bus apsvarstytas partijos valdyboje.

Vyriausybė šį mėnesį pritarė, kad Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję piliečiai gautų laisvės kovų dalyvių statusą ir valstybines pensijas.

Iš pradžių Ministrų kabinetas taip pat buvo pasiūlęs Seimui kol kas nepriimti šio įstatymo dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų kitąmet pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algas, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės po 860 tūkst. litų. Vienkartinėms kompensacijoms žuvusiųjų šeimoms išmokėti reikės 1 mln. litų.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras "Yad Vashem" už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.