Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas nepritarti, kad surinktas reikiamas parašų kiekis referendumui surengti, rodo, jog kai kurie komisijos nariai neišlaikė spaudimo, sako politologas Tomas Janeliūnas.

"Jeigu nėra labai aiškaus argumentavimo, kodėl yra taip, o ne kitaip, matyt, čia yra rezultatas to didžiulio spaudimo, kurį VRK nariai patyrė", - pirmadienį BNS Rinkimų komisijos sprendimą komentavo T.Janeliūnas.

Anot jo, situacija dėl referendumo, kuriuo norima uždrausti užsieniečiams ir juridiniams asmenims parduoti žemę, surengimo išties yra sudėtinga.

"Tikrai buvo sudėtinga situacija, kyla labai daug įvairių klausimų, pradedant nuo abejonių, ar tai konstitucinis referendumas galėtų būti, baigiant abejonėmis, ar nėra suklastotų parašų. Matyt, tai rodo tam tikrą VRK narių pasimetimą ir kaip tik tie susilaikiusieji, kurie ir nulėmė sprendimą, greičiausiai tam spaudimui pasidavė, galbūt net emociškai, neturėdami aiškių argumentų, kodėl turėtų būti vienas ar kitas sprendimas. Matyt, nesiryžo prisiimti galutinės atsakomybės už tą sprendimą", - sakė politologas.

Jis prognozavo, kad referendumo iniciatoriai skųs VRK sprendimą, juoba, kad per posėdį nebuvo pateikta aiškių jo motyvų.

"Manau, neišvengiamai referendumo iniciatoriai skųs šitą sprendimą. Jeigu VRK nepateikia aiškaus paaiškinimo, kiek, kokių parašų jie nepripažįsta, o prieš tai tarsi buvo ir sutarta, jog 61 parašu viršijama ta riba, yra labai akivaizdus pagrindas skųsti tą sprendimą",- tvirtino T.Janeliūnas.

VRK pirmadienį nepritarė išvados projektui, kad referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo iniciatoriai surinko reikiamą skaičių parašų.

Už išvadą, kad iniciatoriai surinko 300 tūkst. 61 įstatymo reikalavimus atitinkantį parašą, balsavo šeši komisijos nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 7 komisijos nariai.

Kad referendumas būtų surengtas, tinkamais turi būti pripažinti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.

Iniciatyvinė grupė siūlė Lietuvoje surengti privalomąjį referendumą, kuriuo Konstitucijoje įtvirtintų, kad žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, taip pat numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.

Kritikai sako, kad toks referendumas gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai ir Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai, kurioje garantuojamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams, ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galioti.

Referendumo iniciatoriai teigia, kad žemės pardavimas užsieniečiams "pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą", o užsieniečiai gali supirkti daug žemės, kuri Lietuvoje pigesnė nei Vakarų Europoje.