„Mūsų lyderiai kalba apie humanitarinį koridorių per Baltarusiją. Tai nėra humanitarinis koridorius. Lukašenka atsiskraidino tuos žmones, laiko juos įkaitais ir neleidžia grįžti namo. Ir kai jis turi tą minią žmonių įkaitais, Vakarų valstybės su juo derasi“, – Eltai teigė Laisvės frakcijos narys.

„Mano pasiūlymas yra toks. Jei prie Lietuvos susiformuos tokia situacija, kuri buvo prie Lenkijos sienos, kai buvo minia žmonių, tai mes šalintume ne problemos pasekmes, o priežastis. Reikia išimti šiuos žmones iš Lukašenkos šantažo“, – teigė politikas, pridurdamas, kad šie siūlymai galiotų krizės sąlygomis ir tik pasienio teritorijoje.

Apie tai T. V. Raskevičius plačiau penktadienį rašė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Atėjo metas apsvarstyti, ar Lietuvos vykdoma apgręžimo politika neturėtų būti papildyta repatriacijos galimybe, kuri leistų migrantams prieš apgręžimą, dar esant pasienio teritorijoje, pasiprašyti grįžti namo.

„Atėjo metas apsvarstyti, ar Lietuvos vykdoma apgręžimo politika neturėtų būti papildyta repatriacijos galimybe, kuri leistų migrantams prieš apgręžimą, dar esant pasienio teritorijoje, pasiprašyti grįžti namo. Tai mums padėtų išvengti susitapatinimo su Baltarusijos režimo veiksmais, kuomet trečiųjų šalių piliečiai yra stumdomi tarp dviejų valstybių sienų. Pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, trečiųjų šalių piliečiai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją“, – teigė parlamentaras.

„Susidarius tokiai situacijai, kai prie Lietuvos sienos be fizinio barjero būtų pristumta didelė migrantų grupė, Lietuva turėtų vadovautis apgręžimo politikos ir repatrijavimo principais. Svarbu nemėginti migrantų pasienio ruože atstumti jėga atgal į Baltarusijos teritoriją, tokiu būdu leidžiant Baltarusijos propagandiniams kanalams kaltinti mūsų pareigūnus nehumanišku elgesiu. Tokį scenarijų jau matėme prie Lenkijos pasienio. Užuot gavę „kietą“ atstūmimą, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti surenkami į transporto priemones ir gabenami į pasienio teritorijoje zonoje įrengtus „humanitarinius centrus“, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą, maistą, būtinąją medicinos pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakiusieji būtų aprūpinti svarbiausiomis priemonėmis, reikalingomis šaltu oru, ir grąžinami atgal į Baltarusijos teritoriją pagal apgręžimo principą“, – rašė jis.

Ragina pradėti tarptautinį tyrimą

Taip pat Žmogaus teisių komiteto pirmininkas pasiūlė pradėti tarptautinį tyrimą apie migrantų patekimą į Baltarusiją.

„Nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos, padedamos Lietuvos institucijų, turėtų apklausti Lietuvoje jau esančius migrantus ir tuos trečiųjų šalių, kurie sutiktų grįžti į kilmės šalis iš pasienio teritorijos. Šie žmonės yra tapę prekybos žmonėmis schemų, kurias inicijavo ir vykdė diktatūrinis Baltarusijos režimas, įkaitais. Surinkta informacija padėtų pagrįsti teiginius, kad humanitarinę migracijos krizę savo rankomis sukėlė Baltarusijos režimas, o Lukašenka ir jo aplinka vykdė didelio masto prekybą žmonėmis“, – rašė politikas.

„Surinktos informacijos pagrindu pagal tarptautinę jurisdikciją turėtų būti inicijuojami teisiniai procesai prieš Baltarusijos diktatorių, kaip vykdžiusį nusikaltimus žmoniškumui. Tuo metu bet koks Baltarusijos teritorijoje esančių migrantų įsileidimas į ES šalis, ypač pagal susitarimą su pačiu Lukašenka, yra dalyvavimas ir bendradarbiavimas jo paties sukurtose schemose“, – akcentavo T. V. Raskevičius.