„Seime registruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma reglamentuoti partnerystės institutą per Civilinio kodekso pataisas. Manau, kad tai yra geriausias kada nors registruotas įstatymo projektas, nes partnerystės santykiai aiškiai apibrėžiami kaip šeiminiai santykiai, o juos siekiama sureguliuoti ne atskiru įstatymu, o per nuoseklias ir sistemiškas Civilinio kodekso (CK) pataisas“, – antradienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parašė politikas.

Anot jo, registruoti projektai visiškai įgyvendina Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, jog partnerystės institutas turi reguliuoti ne tik turtinius, bet ir moralinius partnerystės aspektus, užtikrinant partnerių orumą, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

„Džiaugiuosi, kad siūlomas įstatymo projektas siūlo ne daugiau kompromisų, o partnerystės santykių teisinį reguliavimą tokį, koks jis ir privalo būti. Praeityje nuolaidžiavimas oponentams, siekiant atremti jų nepagrįstus išvedžiojimus, esą partnerių gyvenimas nėra šeima, nedavė laukiamų rezultatų“, – teigė T. V. Raskevičius.

Politikas vylėsi, kad šiam projektui priimti užteks balsų parlamente.

„Kelias lengvas nebus, bet visos Lietuvos šeimos – tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių – nusipelno deramos teisinės apsaugos. Ir tai tikrai yra reikalas, dėl kurio verta pakovoti visiems drauge, surėmus pečius ir suvienijus jėgas“, – tvirtino Laisvės partijos vadovas.

Kelias lengvas nebus, bet visos Lietuvos šeimos – tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių – nusipelno deramos teisinės apsaugos.

Žmogaus teisių aktyvistai pripažįsta – tai kompromisinis variantas

Seime registravus įstatymų pataisas dėl partnerystės įteisinimo, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko tokį parlamentarų žingsnį sveikina, bet pabrėžia, kad siūlomas projektas – kompromisinis. Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė džiaugiasi, kad socialdemokratai ryžtasi įgyvendinti duotus pažadus ir ieško būdų spręsti partnerystės klausimą.

Pasak LGL vadovo V. Simonko, antradienį registruotos įstatymų pataisos – kompromisinis variantas. Tačiau, kaip pažymi, jau ir tai yra žingsnis į priekį.

„Jeigu jūs manęs paklaustumėte, ko aš norėčiau – aš galiu tiesiai pasakyti, kad norėčiau tokios santuokos lygybės, kokia yra Estijoje. Estijoje socialdemokratai sugebėjo tą padaryti“, – Eltai teigė V. Simonko.

„Toks (projekto – ELTA) variantas, kurį siūlo parlamentarai, yra galimas, bet iškart sakau – mano pozicija tai yra kompromisinis variantas. Tačiau esant dabartinei situacijai, mes negyvename vakuume, mes suprantame, kad koalicijos partneriams sunku susitarti dėl šio klausimo, todėl manau, kad tai teisingas kelias“, – dėstė jis.

J. Juškaitė: džiugu, kad socialdemokratai bando įgyvendinti duotą pažadą

Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė teigia dar nespėjusi nuodugniai susipažinti su parlamentarų siūlomomis partnerystę reglamentuojančiomis įstatymų pataisomis. Tačiau, kaip pabrėžė ji, sveikintina, kad valdantieji socialdemokratai imasi realių veiksmų sprendžiant partnerystės klausimą.

„Buvo kalbama, kad per Seimo rudens sesiją bus pateikiamas naujas projektas, kuris spręstų tos pačios lyties porų ir skirtingų lyčių porų santykius nesusituokus. Aš džiaugiuosi, kad šitas pažadas yra ištesėtas, kad yra įregistruota. Aišku, reikia išsinagrinėti visą apimtį ir pasižiūrėti, kas ten yra“, – Eltai antradienį komentavo J. Juškaitė.

„Skamba nuosekliai ir logiškai, nes mūsų CK numato partnerystės institutą. Antra, CK jau yra dalis tų teisių ir pareigų, kad ir labai nedidele apimtimi. Ir tada atrodo logiška, ypač turint omenyje Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, papildyti CK tam tikromis nuostatomis“, – teigė ji.

Tikisi premjerės lyderystės

V. Simonko pripažįsta, kad šiam įstatymo projektui nebus lengva prasiskinti kelią Seime. Todėl, pasak LGL vadovo, viliamasi sulaukti opozicijos palaikymo.

„Džiaugiuosi, kad ledai pajudėjo, kad socialdemokratai laikosi duoto pažado – žiūriu į tai su viltimi (...). Esant dabartinei situacijai Lietuvoje, manau, kad ir šitam projekto variantui bus gilus prieštaravimas (...). Iš koalicijos partnerių nebus paramos – šitą mes suprantame ir šitų balsų galima net neskaičiuoti. Mes tikimės tam tikros paramos iš opozicijos“, – teigė LGL vadovas.

Pasak V. Simonko, sprendžiant partnerystės klausimą itin svarbi ir premjerės Ingos Ruginienės lyderystė.

„Tikėjau ir tikiu jos ryžtu šį įstatymą vienokia ar kitokia forma teikti ir jį ginti. Aš matau tą politinę lyderystę iš premjerės, kas skiriasi nuo buvusios premjerės“, – Eltai komentavo jis. 

Tamašunienė nepritaria partnerystės įstatymo pataisoms

Seime registravus įstatymų pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti lyčiai neutralią partnerystę, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako tokiai iniciatyvai nepritarianti. Anot politikės, toks projektas neatitinka ne tik jos, parlamentinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, bet ir daugelio Lietuvos žmonių nuomonės.

„Ne kartą esu pabrėžusi, kad šis įstatymas neatitinka mano, mūsų frakcijos ir daugelio Lietuvos žmonių nuomonės, todėl negalėčiau nei jo pateikti, nei už jį balsuoti“, – teigiama R. Tamašunienės komentare, kurį Eltai perdavė ministrės patarėja komunikacijai Božena Zaborovska-Zdanovič.

Ne kartą esu pabrėžusi, kad šis įstatymas neatitinka mano, mūsų frakcijos ir daugelio Lietuvos žmonių nuomonės, todėl negalėčiau nei jo pateikti, nei už jį balsuoti.

Visgi, ministrė pabrėžė, jog šis klausimas turėtų būti sprendžiamas parlamente.

„Jau ne kartą esu sakiusi, kad Partnerystės įstatymas turėtų būti svarstomas Seime, nes būtent Seimą renka visa tauta, o Seimo nariai turi tautos mandatą. Todėl išsamiai išdiskutuoti ir priimti sprendimą Seimo salėje būtų teisinga ir sąžininga“, – akcentuoja R. Tamašunienė.

Be to, ministrė pakartojo, kad šiuo metu yra rengiami registrų sistemos pakeitimai, kurie leistų registruoti teismo sprendimu įteisintas partnerystes.

„Kai bus rasti tinkami sprendimai, reikės diskusijų Seime, nes registrų funkcionalumo pakeitimai reikalauja ir atitinkamų įstatymų pakeitimų. Todėl šiuo klausimu Teisingumo ministerija galės pateikti įstatymų pataisas“, – nurodė R. Tamašunienė.

Teisingumo ministrė anksčiau interviu Eltai sakė neatmetanti, kad parlamentui gali būti siūloma priimti artimo ryšio sąvoką įteisinančias įstatymo pataisas.

„Sieksime, kad (tos pačios lyties asmenų poros – ELTA) nebūtų sulyginamos su prigimtine šeima ir su prigimtinės šeimos teisėmis, kalbant apie vaikus ir panašiai“, – interviu Eltai sakė R. Tamašunienė.

Lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas buvo įrašytas Laisvės partijos programoje, tačiau to pasiekti partijos atstovams Seime nepavyko, nepaisant to, kad praėjusią kadenciją jie buvo valdančiojoje daugumoje.

BNS rašė, kad antradienį grupė parlamentarų registravo įstatymų pataisų paketą, kuriuo numatoma lyčiai neutralią partnerystę įteisinti per Civilinį kodeksą.

Projektais siūloma įtvirtinti registruotos partnerystės institutą, sureguliuoti ne tik ūkinius partnerių santykius, bet ir nustatyti moralinius, vertybinius įsipareigojimus.

Šių metų balandį KT paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus neįvykdęs Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Be to, konstatuota, jog partnerystė turi apimti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenis.

Lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.

Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.