Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, bylos duomenimis, 2014 metais R.Keršys kelis kartus galėjo pasinaudoti savo tarnybine padėtimi bei sukčiavo, kad savivaldybės lėšomis būtų suremontuoti asmeniniai jo automobiliai.

Įtariama, kad savo tuometei savo pavaduotojai, kuri nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą, o jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, direktorius nurodydavo suorganizuoti jo asmeninių automobilių remontą autoservise, o jų remonto išlaidas apmokėti savivaldybės lėšomis. Manoma, kad tai buvo daroma klastojant savivaldybės apskaitos dokumentus ir juose nepagrįstai įrašant didesnes sumas už tarnybinių automobilių remontą.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai surinko informacijos, kad tokiu būdu už dviejų R.Keršiui priklausančių automobilių remontą iš savivaldybės biudžeto galėjo būti sumokėta beveik 1 tūkstantis eurų.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio prokuratūros prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus, dėl, kaip įtariama, neteisėtų R.Keršio veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė ir Zarasų rajono savivaldybė, nes eidamas itin aukštas pareigas savivaldybėje, kaltinamasis  diskreditavo administracijos direktoriaus vardą, sumenkino savivaldybės prestižą visuomenės akyse.

Kadangi Zarasų rajono savivaldybė nepasinaudojo teise pateikti civilinį ieškinį dėl galimai nusikalstamų administracijos direktoriaus veiksmų jos biudžetui padarytos materialinės žalos, tai, gindama visuomenės interesus, padarė prokuratūra, pateikusi 982 eurų dydžio ieškinį.

Kaip BNS yra sakiusi Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė, prokurorai nesikreipė į teismą dėl tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, nes nematė tam būtinybės. R.Keršys šias pareigas vis dar eina.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, R.Keršys sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje.