Vieni mano, kad viskas priklausys nuo to, ar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradės ikiteisminį tyrimą. Kiti laukia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvados ir aiškesnės Prezidento pozicijos. Esama ir manančių, kad premjeras išvengs atsakomybės, nes formaliai yra tik minėtos įmonės akcininkas, o ne vadovas.

O ką apie tai sako teisė? Ar ši istorija gali turėti baudžiamųjų padarinių? Ar premjerui gali grėsti dar vienas teistumas? Ar akcininkai gali būti laikomi atsakingais už tokius sandorius, ar vis dėlto atsakomybė tektų vadovui ar buhalteriui? Ir ar įmanoma šią istoriją suvaldyti komunikaciškai – paaiškinti rinkėjams taip, kad jie patikėtų, jog premjeras nepadarė nieko blogo?

Apie tai „Žinių radijo“ eteryje žurnalistė Jonė Sąlygaitė kalbino teisininką, advokatą Gintautą Bartkų ir komunikacijos ekspertą Mindaugą Lapinską. Laidoje savo patirtimi pasidalijo smulkusis verslininkas Ignas Plunksnis, kuris irgi dalyvavo toje pačioje programoje paskolai gauti. Jo vertinimu, su premjeru siejama įmonė paskolą gavo neįprastai greitai.

Kol kas pažeidimų nemato

– Pone Bartkau, jeigu atsirastų įrodymų, kad įmonė kažkokiu būdu paskolą gavo greičiau negu kitos įmonės, teisiškai žiūrint turbūt atsirastų tikrai didelis pagrindas abejoti, ar viskas buvo daroma teisėtai?

– Pagrindo abejoti gal ir būtų, bet viskas labai priklauso nuo pateiktų dokumentų. Jeigu visi dokumentai buvo pateikti laiku, tinkamai užpildyti, gal todėl sprendimas ir buvo priimtas greičiau. Pagal dabar turimą informaciją sunku vertinti. Šioje istorijoje išskirčiau tris su teise susijusius aspektus. Pirma, tai draudimas Seimo nariui, ministrui, ministrui pirmininkui užimti pareigas ir dirbti verslo ar kitose įstaigose. Tą draudimą nustato Konstitucija. Antras aspektas – bendrovės siekis gauti paskolą, tai yra ar jos veiksmai nėra tvarkos apėjimas. Ir trečias aspektas – paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį. Dabar pasigirsta samprotavimų, kad paskola galbūt ir buvo išduota teisingai, bet galbūt buvo panaudota ne pagal paskirtį. Kiekvienas iš šių trijų teisinių aspektų turi vieną ar kitą atsakymą, kaip turėtume vertinti situaciją – viskas vyko teisėtai ar ne.

– Ar iš dabar viešai žinomos informacijos kas nors signalizuoja apie galimus Baudžiamojo Kodekso pažeidimus?

– Šiuo atveju galėtume kalbėti nebent apie paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį. Už tai numatyta ir civilinė, ir baudžiamoji atsakomybė. Kaip šiuo atveju suprasti civilinę atsakomybę? Jei kuris nors bankas bet kuriam iš mūsų duotų paskolą ir nurodytų, kokiems tikslams turime ją panaudoti, o mes panaudotume kažkam kitam, tuomet bankas galėtų pareikalauti paskolą nedelsiant grąžinti ir net sumokėti baudą. Kai paskola, kreditas, parama ar dotacija buvo panaudota ne pagal paskirtį, gresia ir baudžiamoji atsakomybė, bet tuomet numatyta papildomų kriterijų. Pirmas kriterijus – paskola buvo iki tam tikro dydžio, tai yra daugiau nei 10,5 tūkst. eurų, o antras – padaryta didelė žala, apie 20 tūkst. eurų. Jeigu būtų nustatyta, kad paskola panaudota ne pagal paskirtį ir dar yra šios aplinkybės, tada galėtume galvoti apie baudžiamąją atsakomybę. Bet šiandien, pabrėžiu, iš tų duomenų, kuriuos mes turim, tikrai nėra pagrindo kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę.

P. Peleckio / BNS nuotr.

– Tokiose bylose atsakomybė turbūt kristų ne ant akcininkų, o ant vadovų ir buhalterių pečių? Ar visgi ir akcininkai gali būti patraukiami baudžiamojon atsakomybėn?

– Paprastai tai yra vadovų arba juridinio asmens atsakomybė, bet tikrai ne akcininkų. Patraukti atsakomybėn akcininką būtų galima tik tuo atveju, jei jis tiesiogiai dalyvavo veiksmuose, pavyzdžiui, nurodinėjo, kam ta paskola turi būti neteisėtai panaudota. Mūsų, teisininkų, kalba sakant – jei akcininkas veikė kaip de facto vadovas. Žinoma, būna akcininkų, kurie labai aktyvūs ir viską nurodinėja, bet tai išimtis, ne taisyklė.

– Andrius Tapinas šiandien rašo, kad ES teisę išmanantys specialistai jam teigia, jog Teisingumo Teismas yra priėmęs sprendimą, kad įmonės gali būti laikomos susijusiomis, jei jas kontroliuoja tie patys fiziniai asmenys, net jei nėra jokios grupės ar juridinio ryšio tarp įmonių. Ar tikrai ir ką tai keistų šioje istorijoje? Juk sąsaja tarp įmonių „Emus“ ir „Garnis“ turbūt ypač svarbi.

– Šią aplinkybę turėtume vertinti trijų mano minėtų momentų aspektu. Komentaras turbūt susijęs su bendrovės siekiu gauti paskolą. Tai yra ar tokia bendrovė galėjo gauti tą paskolą, ar ji galėjo siekti. Svarbu pasakyti vieną dalyką. Kai teikiamos tokios paskolos, yra nustatomi labai formalūs kriterijai. Gali pasiimti jų sąrašą ir dėti varneles, kuriuos atitinki. Verslas dažnai taip ir daro. Tada natūraliai iškyla klausimas, ar aš galiu kažką padaryti, kad atitikčiau tuos kriterijus. Didžiausia tokių kriterijų problema – jie nustatomi atmestinai. Sakykime, yra paskola remti naujas bendroves. Kyla klausimas, kas ta nauja bendrovė. Ar ta, kuri ką tik įsteigta? O gal tokia, kuri pradeda naują verslą? O gal tokia, kuri įsteigta anksčiau versle nedalyvavusių žmonių? ILTE kriterijus irgi buvo labai formalus – įsteigimo data. Jei bendrovė atitiko kriterijų ir siekė jį įvykdyti, vargu ar galim pripažinti kokį nors pažeidimą. ILTE atsakomybė nustatyti, ar sąlygos buvo įvykdytos.

– Kaip spėtumėte, remdamasis teisinėmis žiniomis – STT pradės ikiteisminį tyrimą ar ne?

– Neturime daug informacijos, bet norėčiau atkreipti dėmesį į jau dešimtmečius nesprendžiamą problemą dėl mano minėtų Konstitucijos draudimų. Konstitucija sako, kad Seimo narys, ministras, ministras pirmininkas neturi teisės dirbti verslo ir komercijos įstaigose. Kai į Seimą išrenkamas, pavyzdžiui, mokytojas, išsprendžiam viską labai greitai – jis turi nutraukti darbo sutartį, išeiti iš mokyklos. Bet vis dar neturim sprendimo situacijoms, kai Seimo narys turi akcijų. Turėtume skirti tam daugiau dėmesio. O žiūrint istoriškai, STT panašiais atvejais beveik niekada jokio tyrimo taip ir nepradėjo.

Komunikacine prasme viskas suvaldyta

– Pone Lapinskai, kai Jūs matote situaciją? Ar premjeras geba komunikaciškai valdyti tą traukinį, kuris čia keliauja ir keliauja? Ar turėsime laukti STT įvertinimo arba aiškesnės Prezidento pozicijos? O gal viskas taip ir nurims?

– Man regis, G. Paluckas komunikuoja gerai. Jam bandoma prisiūti dalyvavimą versle. Viskas paremta prielaidomis, hipotezėmis, kad jis neva organizavo tą lengvatinę paskolą. Jis šiai provokacijai nepasiduoda. Žiūrint pagal objektyvius komunikacijos kriterijus, premjeras turi aiškią istoriją, jis pasakoja labai aiškiai, pakartoja esminius faktus. Ar jam pavyks įtikinti visuomenę? Politikas neturi jos įtikinti. Jam užtenka atrodyti teisingu ir nepažeidžiančiu įstatymų savo rinkėjų akyse ir G. Paluckui tai pavyksta. Jei nepaaiškės naujų dramatiškų faktų, visa ši istorija tebus eilinis bandymas jam kažką prikabinti. Visu supranta, kad kriminalinės istorijos nėra.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

– Svarbiausia, kad atrodytų teisėtai? Ponas Bartkus kalbėjo, kad STT tokiais atvejais dažniausiai nepradeda tyrimų. Bet jei visgi pradėtų? Tuomet likti poste turbūt būtų sudėtinga?

– Manau, kad STT turės ganėtinai tiksliais formuluotes ir net jei pradės tyrimą, pirmiausia,+ bus kalbama apie įmonės administracijos atsakomybę. Norint apkaltinti premjerą, reikės ne tik labai pagrįstų prielaidų, kad jis kaip akcininkas aktyviai dalyvavo, bet ir įrodymų. Nors neatrodo, kad įvyko kažkas labai kriminalinio, tikriausiai premjeras turi savo „alibi“. O jei žmonės netiki, kad jis vienu metu negalėjo būti dviejose vietose, sunku kažką padaryti. Norėčiau paliesti fundamentalesnę problemą. Man atrodo, kad iš visos šitos istorijos išsinešime mintį, jog premjeru tapti geriau tik tam, kuris visą gyvenimą dirbo valstybės tarnyboje, neturi nei brolių, nei seserų, nes maža iš kokio banko jie galėtų paimti paskolas. Reikia neturėti draugų, gyventi vienam kaip pirštas ir paskutinius 28 metus būti praleidus ministerijos ar savivaldybės poste. Visais kitais atvejais (jei turėjai verslą, jei jį turėjo tavo broliai ar seserys, žmona ar vyras) galima prie kažko prikibti. Turbūt lauksime politikų, kurie ateis iš dramblio kaulo bokšto.

– Taigi sėkmingų verslininkų politikoje nebeturėsime?

– Galbūt turėsime nesėkmingų, kuriems politika bus paskutinė galimybė. Lygiai ta pati istorija, jei jūsų kalbintas advokatas ateitų į teisingumo ministro postą. Visada galima kažką prikabinti. Jei paaiškės, kad premjeras nieko nepadarė, geriausia pamoka mums būtų suprasti, kad galima būti Seimo nariu, turėti verslą, bet aktyviai jame nedalyvauti. Jei tai suprastume, galėtume turėti stipresnių premjerų, ministrų, Seimo narių. O dabar užkertam kelią kiekvienam, kas kokioje nors įmonėje turi akcijų.

– Bet juk nuo dalies sprendimų galima nusišalinti, galima nedalyvauti svarstymuose, galima pasakyti, kad esi susijęs privačiais interesais.

– Žinoma, kad gali, bet koks būtų kitas žingsnis šioje istorijoje? Jei premjeras iš kurio nors banko yra pasiėmęs paskolą būstui, ar irgi turi nusišalinti nuo sprendimų? Jei kokia nors logistikos bendrovė gabena jo įmonės baterijas, ar jis turi nusišalinti nuo klausimų apie užsieniečių vairuotojų padėtį? Jei norėsime klijuoti ir siūti istorijas, tai galime jų prikurti apie bet kurios įmonės akcininką.

Verslininko komentaras: įžvelgia keistumų

– Mane sudomino du dalykai. Vienas dalykas, tai greitis, kaip greitai ILTE priėmė sprendimą suteikti paskolą premjero įmonei. O kitas – reikalavimų neatitikimas paskolos paraiškos teikimo pradžioje. Mums buvo aiškiai nurodyta telefonu ir raštu, kad jau turi būti viskas sutvarkyta, įstatinis kapitalas turi atitikti tuo metų dar INVEGOS keliamus reikalavimus, tai yra 10 proc. nuosavybės, ir pinigai jau turi būti apskaityti balanse. Mes visa tai susitvarkėme, 2022 m. gruodį ėmėm paskolą. Kai viską susitvarkėm, prasidėjo: teikė mums klausimus, mes teikėm atsakymus, gauti pirmą klausimų paketą mums užtruko maždaug mėnesį, netgi šiek tiek daugiau. O premjero įmonė viską susitvarkė per mėnesį. Mums visas procesas tęsėsi šešis mėnesius ir baigėsi 2023 m. gegužę. Esu bendravęs su kitais verslininkais, vieniems viskas užtruko tris mėnesius, nors verslo planas buvo aiškus. Žinoma, kiekviena situacija individuali, bet tiesiog keista, kad kai kas gali viską sutvarkyti per mėnesį.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: