Byla buvo nevieša, tad Vilniaus apylinkės teismas pasidalino tik jos rezoliucine dalimi, kad pareiškėjų pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo atmetamas. Sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Apie teismo sprendimą pranešimą išplatinęs „gayline.lt“ informavo, kad teismas nurodė, jog Konstitucijos 38 straipsnio nuostata dėl santuokos „yra aiški, konkreti, nesudaranti jokių prielaidų ją aiškinti kaip suteikiančią teisę sudaryti santuoką nepriklausomai nuo asmenų lyties“.

Konstitucijoje numatyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Tai darome ir dėl viešojo intereso, nes tai aktualu tūkstančiams žmonių Lietuvoje.

„Taigi pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją konstitucinė santuokos samprata (kitaip nei konstitucinė šeimos samprata) nėra neutrali lyties požiūriu – santuoka gali būti sudaroma tik tarp vyro ir moters“, – cituojama teismo nutartis.

Vienas iš pareiškėjų Martynas Norbutas pranešime sako esantis nusivylęs teismo sprendimu nes Lietuva „nėra įvykdžiusi pareigos apsaugoti homoseksualias šeimas“.

„Apmaudu, kad šiam teismui neatrodė svarbu padėtį keisti“, – teigia M. Norbutas.

Pareiškėjų advokatas Aivaras Žilvinskas patvirtina, kad teismo sprendimas bus skundžiamas.

„Kartu su pareiškėjais esame pasiryžę nesustoti ir kovoti tiek, kiek reikės, o teismo sprendimą neabejotinai skųsime. Tai darome ir dėl viešojo intereso, nes tai aktualu tūkstančiams žmonių Lietuvoje“, – sako A. Žilvinskas.

Ši byla yra viena iš trijų, kuriomis trys poros reikalauja civilinės partnerystės įregistravimo, užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į civilinės metrikacijos apskaitą, tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo pripažinimo ir įregistravimo Lietuvoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas balandį jau atmetė prašymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įregistravimo civilinės būklės aktų registre, konstatavęs, kad be Partnerystės įstatymo nėra teisės akto, kuriuo vadovaudamasis galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą.

Teismas tuomet nurodė, kad, nors Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog šeimos samprata yra neutrali lyties atžvilgiu, tačiau teismas nesukuria naujų normų – tai turi padaryti Seimas.