Sprendimas bus skelbiamas gruodžio 30 dieną.

Generalinė prokuratūra prašo baudžiamąją bylą grąžinti Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, nes esą buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Prokuroras Saulius Verseckas sako, kad padarytus pažeidimus ištaisyti galima tik bylą grąžinus iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.

Apeliacinis teismas vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, tuometinį parlamentarą Vytautą Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.

V.Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis. V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau sumokėjo, M.Liutkevičienei teismas leido baudą sumokėti per dvejus metus.

Aukščiausiajam Teismui taip pat pateikti juridinio asmens Darbo partijos atstovo buvusio pirmininko Valentino Mazuronio, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus Mariaus Žemgulio, nuteistųjų V.Uspaskicho, V.Gapšio ir M.Liutkevičienės kasaciniai skundai.

Bylą su kasaciniais skundais per tris posėdžius išnagrinėjo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus septynių teisėjų kolegija.

„Šioje byloje keliamas teisės taikymo klausimas dėl reorganizuoto juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, civilinio ieškinio, dotacijos sprendimo gali būti reikšmingas teismų praktikai tiek baudžiamosiose, tiek ir civilinėse bylose“, – teigiama teismo nutartyje dėl teisėjų sudėties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bus galutinė ir neskundžiama.

Posėdžiuose – tik vienas nuteistasis

V.Uspaskichas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, V.Gapšys kiekviename posėdyje gynė savo poziciją, kad turi būti išteisintas. Jis sakė nesuprantantis, kieno buvo padėjėjas.

„Apygardos teismas nusprendė, kad padėjau Nijolei Steponavičiūtei, Apeliacinis teismas nusprendė, kad buvau Marinos Liutkevičienės padėjėjas. Tai du skirtingi asmenys. Tuo metu prokuroras pasakė, kad aš nebuvau padėjėjas, buvau organizatorius. Nuo ko man reikia gintis? Tai yra prokuroro nenuoseklumas“ , – stebėjosi V.Gapšys. Abi moterys dirbo su partijos buhalterine apskaita.

Prokuroras S.Verseckas sako, kad nuteistieji turi teisę gintis ir būtų keista, jei jie to nedarytų.

„Natūralu, kad vyksta toks ginčas, jis yra sprendžiamas teisme. Teismas, įvertinęs jų argumentus, tiek mano pasakytus argumentus priims sprendimą, ar buvo padaryti pažeidimai, ar ne. Laukiame teismo sprendimo“, – žurnalistams sakė S.Verseckas.

Bylos duomenimis, 2004-2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.

Generalinė prokuratūra siekia, kad „darbiečiai“ būtų nuteisti ne tik dėl „juodosios buhalterijos“, bet ir dėl sukčiavimo, kad baudžiamoji atsakomybė būtų pritaikyta ne tik minėtiems asmenims, bet ir juridiniam asmeniui – Darbo partijai, nepaisant to, kad ji buvo reorganizuota.