Paskutiniame posėdyje V.Vonžutaitei buvo suteikta paskutiniojo žodžio teisė.

„Gerbiamas teisme, nu bylos pradžios praėjo 11 metų – ilgas laiko tarpas, trečdalis mano gyvenimo. Keitėsi įtarimai, keitėsi ir mano gyvenimas. Manau, kad šio laiko užteko išnagrinėti bylą. Mano šeima išgyvena dėl kiekvieno teismo posėdžio. Viliuosi teisingumo ir prašau tenkinti skundą“, – savo trumpoje kalboje pasakė V.Vonžutaitė.

Generalinė prokuratūra prašo iš dalies keisti nuosprendį ir vietoje įkalinimo trijų mažamečių vaikų motinai skirti 6516 eurų baudą.

2013 metų liepą nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas tuometinę parlamentarę V.Vonžutaitę  įvardijo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho dešiniąja ranka, už sukčiavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą jai skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Buvusios parlamentarės byla buvo atskirta nuo Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ baudžiamosios bylos.

Kaip anksčiau yra sakęs prokuroras Saulius Verseckas, atsižvelgiant į įsiteisėjusius nuosprendžius Darbo partijos byloje, turi būti koreguojamas ir V.Vonžutaitės nuosprendis. Aukščiausiasis Teismas pernai gruodį nusprendė, kad partijos įkūrėjas V.Uspaskichas, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvusi buhalterė Marina Liutkevičienė negali būti nuteisti už sukčiavimą. Todėl, pasak S.Versecko, V.Vonžutaitės  veiksmai taip pat negali būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas.

Tačiau nuteisimas už apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimą, pasak prokuroro, turi būti paliktas galioti, jį naikinti „nėra jokio pagrindo“.

Kaltės nepripažįstanti ir parodymų neduodanti V.Vonžutaitė  skundu prašo panaikinti visą beveik prieš ketverius metus paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Juo ji pripažinta kalta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo organizavimo ir sukčiavimo.

Nuteistoji skunde teigia, kad panaudotos operatyvinės priemonės pažeidžia jos lūkesčius į teisingą teismą, teisę į privatumą, proporcingumo reikalavimus.

S.Verseckas priminė dar 2000-siais priimtą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuriame sakoma, kad asmuo negali tikėtis privatumo darydamas nusikalstamas veikas, tokioje situacijoje jis pats atsisako teisės į privatų gyvenimą.

„Operatyviniai veiksmai buvo atlikti pagrįstai ir teisėtai. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai juos pripažino įrodymais. Operatyviniais veiksmais siekta atskleisti V. Vonžutaitės  ir kitų asmenų galbūt daromus nusikaltimus valstybės konstitucinei santvarkai“, – sakė S.Verseckas.

Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2013 metų liepą nuosprendžiu yra konstatavęs, kad Darbo partija nuolat gaudavo pajamų, kurias slėpė, pajamų šaltinius įvardijo kodais, o neteisėtos pajamos nebuvo deklaruojamos valstybės institucijoms. Tokiais veiksmais slėpti partijos rėmėjai, išvengta finansuotojų kontrolės. Taip pat nustatyta, kad iš neoficialių lėšų 2004 metais finansuota dalis rinkimų kampanijos.

S.Verseckas teigė, kad V.Vonžutaitės  kaltė byloje grindžiama ne tik operatyviniais duomenis – gerokai daugiau duomenų gauta ikiteisminio tyrimo metu.

Tuo metu V.Vonžutaitės  advokatas Arūnas Petrauskas teismo prašė atsižvelgti į proceso trukmę.

„Negalima ginčytis, kad byla didelės apimties, daug liudytojų. Dėl tam tikrų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių konstitucingumo buvo keltas klausimas. Teismas priėmė sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, byla užtruko“, – sakė advokatas.

Jis taip pat priminė, kad byloje buvo keičiamas kaltinimas, pirmos instancijos teisme du kartus keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis. Be to, advokato vertinimu, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ne pilnai, o spragas reikėjo likviduoti teisme, kad ir buvo daroma.

„Ji neturėjo konfliktų su Baudžiamuoju kodeksu, dabar niekur nedirba ir prižiūri tris mažamečius vaikus. Prašu tenkinti jos skundą“, – sakė gynėjas.