Sprendimas – negailestingas

Birželio priešpaskutinę savaitę Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti greičiausiai vieną iš paskutinių baudžiamųjų bylų, susijusių su Darbo partijos juodąja buhalterija. Teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį keturiems iš devynių kaltinamųjų melagingų liudijimų apie partijos juodosios buhalterijos byloje.

Teismas paskyrė baudas nuo 1,5 tūkst., iki beveik 2,3 tūkst. buvusiam Seimo nariui Valdui Skarbaliui, buvusiai Darbo partijos būstinės vadovei Giedrei Vitei ir dar dviem kaltinamiesiems Gintarui Gibui ir Vytautui Trečiokui. Klaipėdos apygardos teismas praėjusiais metais juos buvo išteisinęs.

Iš šio darbiečių ketvertuko šiuo metu bene garsiausia – G.Vitė, anksčiau turėjusi Vitienės pavardę. Dabar ji – Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamento direktorė. Pareigos – konkursinės. Tačiau Darbo rinka, skirtingai nei kitos valstybinės institucijos, nenori atvirauti apie moters karjeros šuolius.

Iš viešai prieinamos informacijos galima manyti, kad šioje institucijoje moteris dirbo vyriausiąja specialiste, buvo direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti minėto departamento vadove, o dabar tapo ir nuolatinė.

"Apie jūsų minimą nuosprendį nieko nežinau. Man reikėtų su juo susipažinti, tada galėčiau komentuoti. Buvau atostogose, todėl ir nežinau", – sakė dienraščio kalbinta G.Vitė.

Perklausus, ar apie apkaltinamąjį nuosprendį žino jos vadovė – Užimtumo tarnybos vadovė Ligita Valalytė, moteris tarstelėjo:  "Galbūt."

Užimtumo tarnybos vadovė L.Valalytė vengia komentarų apie nuteistą pavaldinę.

Skyrė psichiatrinę ekspertizę

Prieš penkerius metus, 2013-aisiais, vykstant teismo procesui dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos, kaltinamoji – buvusi partijos vyr. finansininkė Marina Liutkevičienė teigė atlyginimą gaudavusi vokelyje – esą piniginį priedą kas mėnesį atveždavo buvusi partijos kasininkė Nijolė Steponavičiūtė. Pasak M.Liutkevičienės, pasitaikydavo, kad vokelius atveždavo ir kiti asmenys, viena iš jų – Giedrė Vitienė.

Kai teisme buvo ištarti šie žodžiai, tuo metu dar Vitienės pavardę turėjusi moteris buvo "darbiečių" socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėja.

G.Vitė 2006 m. buvo iškviesta liudytoja į apklausą. Joje "darbietės" pareigūnai klausė, ar ji pasirašė kasos išlaidų orderius, kuriuos prokurorai išėmė per kratą Darbo partijos centrinėje būstinėje. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė neprisimenanti, kad pasirašė prokurorų parodytus buhalterinius dokumentus. Tą patį ji pareiškė ir pakartotinėje apklausoje, todėl buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kuri jokių atminties sutrikimų nenustatė.

Kasos išlaidų orderius ištyrę ekspertai nustatė, kad juos užpildė ir pasirašė tuometinės Seimo narės Loretos Graužinienės padėjėja, todėl šiai buvo iškelta baudžiamoji byla. Ji buvo kaltinama melavusi prokurorams, kad nepasirašė dviejų kasos išlaidų orderių, kuriuos prokurorai išėmė per kratą 2006 m. partijos centrinėje būstinėje.

G.Vitienė dar 2009 m. buvo pripažinta kalta davusi melagingus parodymus ir Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas jai skyrė 3 750 litų baudą.

Priglaudė ministrė

2013 m. pradžioje tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė "darbietė" Algimanta Pabedinskienė po savo sparneliu priglaudė partijos kolegę G.Vitienę, paskirdama ją savo patarėja. A.Pabedinskienė viešai aiškino, kad teistumas jau pasibaigęs, o savo komandos narius ji renkasi tiktai "pagal aukščiausius kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus".

Įprasta partijų ir jų ministrų praktika – politinio pasitikėjimo pareigūnus persodinti į karjeros valstybės tarnautojų postus. Šiuo keliu G.Vitė žengė dar tuo metu, kai buvo G.Vitienė – laimėjo "Sodros" paskelbtą konkursą į šios įstaigos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Tiesa, tuometinės G.Vitienės istorijai iškilus į viešumą, jos karjeros vingis pakrypo kita linkme. Iš ministrės patarėjos kėdės ji žnektelėjo į ministerijai priklausančią "Sodrą" jau su nauja Vitės pavarde. Oficialiai teigiama, kad ji laimėjo paskelbtą konkursą į šios įstaigos Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

Nors G.Vitė minėtą konkursą laimėjo sausį, "Sodroje" pradėjo dirbti tik liepos 16 d. Oficialiais "Sodros" duomenimis, ji dirbo tik tris dienas, o jau liepos 20-ąją atsirado tai pačiai ministerijai pavaldžioje tuometinėje Darbo biržoje, šiandieninėje Užimtumo tarnyboje. Pastarosios įstaigos atstovų tvirtinimu, ji čia be konkurso, vadinamojo tarnybinio kaitumo būdu buvo perkelta į to paties A12 kategorijos lygio vyriausiojo specialisto pareigas Viešųjų pirkimų skyriuje. Tačiau G.Vitė ir čia išbuvo tik savaitę – jau liepos 27 d. Darbo biržos tuometinio direktoriaus Vido Šlekaičio sprendimu ji buvo paskirta laikinai eiti jo pavaduotojo pareigas.

Tokia G.Vitės rokiruotė viešumoje buvo aptarinėjama ir kaip galimybė užimti tuometinio Darbo biržos direktoriaus kėdę – V.Šlekaitis čia jau buvo pradirbęs du dešimtmečius.

Skundą atmetė

Po pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio G.Vitė su peticija kreipėsi į Europos Žmonių Teisingumo Teismą (EŽTT). Skundo esmė – neva ji buvo verčiama duoti parodymus prieš save, o tai prasilenkia su Baudžiamojo proceso kodeksu.

Dienraščio paklausta, kaip baigėsi ši byla – peticija priimta ar atmesta, G.Vitė sakiusi apie tai jokios informacijos neturinti. Perklausus, į kokį advokatą reikėtų kreiptis – būtent jis rašė skundą – pašnekovė sakė advokato pavardės nepamenanti.

Nežinojimo, o gal ir nenorėjimo šia tema kalbėti paslaptis galbūt glūdi fakte, kad EŽTT  dar 2017 m. kovą nutarimu išbraukė iš bylų sąrašo peticiją "Vitienė prieš Lietuvą" (Nr.65611/10), kurioje pareiškėja, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, skundėsi, kad buvo verčiama duoti parodymus prieš save.

Nutarime EŽTT pažymėjo, kad, perdavus peticiją Vyriausybei ir šiai pateikus savo poziciją dėl jos priimtinumo ir esmės, Teismo kanceliarija nesulaukė pareiškėjos atsakymo į laišką (pareiškėja neatsiėmė laiško pašte), kuriuo buvo įspėta, kad jai nustatytas terminas pateikti savo pastabas baigėsi. Atkreipiant dėmesį, kad pareiškėja nepateikė prašymo terminą pratęsti, ji buvo įspėta, kad peticija gali būti išbraukta iš bylų sąrašo.

"Nuspręsdamas, kad pareiškėja nebeketina palaikyti savo peticijos ir nesant ypatingų aplinkybių, dėl kurių peticijos nagrinėjimas būtų reikalingas gerbiant Konvencijoje ir jos Protokoluose įtvirtintas žmogaus teises, Teismas (…) vienbalsiai nusprendė išbraukti peticiją iš bylų sąrašo", – teigiama EŽTT 2017 m. dokumente.

Teismas prašė vertinti

2017 m. vasarą Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Darbo partijos juodųjų vokelių bylą, pasiūlė prokuratūrai įvertinti galbūt melagingus kai kurių liudytojų parodymus. Tarp šių liudytojų –  Seimo nariai, "darbiečiai" Valdas Skarbalius, Saulius Bucevičius, Darbo partijos Informacijos centro vadovo Sergejaus Dobriakovo, "darbiečio" Vytauto Fadejevo, žinomų atlikėjų Žilvino Žvagulio ir Juozio Liesio pavardės, taip pat – G.Vitės. Iš viso teismas paminėjo 17 asmenų, kurie byloje galėjo duoti melagingus parodymus. Baudžiamoji byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Praėjusiųjų metų spalį Klaipėdos apygardos teismas išteisino devynis asmenis – Gintarą Gibą, Saulių Bucevičių, Valdą Skarbalių, Giedrę Vitę, Jolantą Kaveiką, Vytautą Trečioką, Juozą Liesį, Tomą Kučiauską ir Sergejų Dobriakovą, kaltintus melagingų parodymų davimu liudijant baudžiamojoje byloje dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje ir kitų nusikaltimų.

Visi šie asmenys buvo apklausti kaip liudytojai Darbo partijos byloje 2012–2013 m. Vilniaus apygardos teisme. Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad jie teismo posėdžių metu, kalbėdami apie gautas išmokas ir jų finansinę prigimtį, davė melagingus parodymus.

Ši byla, nusišalinus Vilniaus apygardos teismo teisėjams, Klaipėdos apygardos teisme priimta įvertinus, kad gali sueiti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. Bylos medžiagą sudaro 10 tomų, kaltinimai pareikšti devyniems asmenims, yra didelis dalyvaujančių asmenų skaičius, byloje egzistuoja viešasis interesas ir šios aplinkybės gali užtęsti bylos išnagrinėjimą.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies panaikino kolegų klaipėdiečių išteisinamąjį nuosprendį. Jis paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyrė baudas nuo 1,5 tūkst. iki beveik 2,3 tūkst. eksparlamentarui V.Skarbaliui, buvusiai Darbo partijos būstinės vadovei G.Vitei ir G.Gibui bei V.Trečiokui. Žinomas muzikos atlikėjas J.Liesis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino davęs melagingus parodymus Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Kiti kaltinamieji – buvęs Seimo narys S.Bucevičius, buvęs Darbo partijos informacijos centro vadovas S.Dobriakovas, T.Kučiauskas ir J.Kaveika liko išteisinti.

Aš neleidžiu cituoti mano žodžių.(…), aš jus apskųsiu.

Grasino žurnalistui

Po pokalbio su G.Vite, Užimtumo tarnybos vadovė Ligita Valalytė atsisakė kalbėti su dienraščio žurnalistu ir primygtinai reikalavo klausimus pateikti raštu. Įspėta, kad ligi šiol galioja Seimo priimtas įstatymas "Dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų", ji nepanoro išklausyti net jai pateikiamų klausimų apie pavaldinę.

Vienas iš įstatymo straipsnių valdininkams įsakmiai nurodo, kai "žodiniai prašymai telefonu arba pareiškėjui atvykus į instituciją gali būti pateikiami tais atvejais, kai pareiškėjas pageidauja gauti informaciją žodžiu".

Dienraštis bandė belstis į Socialinės apsaugos ir ir darbo ministeriją, kuriai pavaldi Užimtuvo tarnyba. Ministro patarėja ryšiams su visuomene, politinio pasitikėjimo pareigūnė Eglė Samoškaitė iš pradžių teigė, kad jokios neigiamos informacijos apie G.Vitę nežinanti, tačiau, pacitavus teismo nuosprendį, sakė negalinti jo komentuoti, kol pati su juo nesusipažinusi.

Paprašius išreikšti nuomonę, ji teigė privalanti pasitikslinti faktą, ar tai tikra. Pastebėjus, kad norima komentaro dėl fakto – teismo priimtai apkaltinamajai nutarčiai – E.Samoškaitė teigė negalinti "iš klausos, nepatikrinusi informacijos", komentuoti.

Dienraščio žurnalistui perklausus, ar ji taip pat nėra susipažinusi su minėtu Seimo priimu įstatymu, pašnekovė teigė darbinėje praktikoje juo nesivadovaujanti. Dar daugiau, politinio pasitikėjimo pareigūnė, ministro patarėja ultimatyviai pareiškė: "Aš neleidžiu cituoti mano žodžių.(…), aš jus apskųsiu."