Parlamentarai parengtame Seimo rezoliucijos projekte ragina Kinijos vyriausybę paleisti visus politinius kalinius Honkonge, įskaitant nuteistuosius už dalyvavimą piketuose minint prieš 32 metus Pekine įvykusias Tiananmenio žudynes.

Jie projekte kviečia pripažinti, jog Seimas „apgailestauja dėl antidemokratinių rinkimų reformų, kurios palengvino buvusio saugumo vadovo Johno Lee (Džono Li) paskyrimą gegužę Honkongo vadovu, ir atsisako pripažinti jo išrinkimą teisėtu demokratiniu procesu“.

Rezoliuciją parengė Parlamentinių ryšių su Honkongu grupės pirmininkas Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis, taip pat parlamentarai Tarptautinio aljanso dėl Kinijos atstovai – socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė ir konservatorius, diplomatas Žygimantas Pavilionis.

Kviečia taikyti sankcijas, riboti eksportą

Parlamentarai taip pat kviečia Europos Sąjungą įgyvendinti sankcijų mechanizmą Kinijos ir Honkongo vyriausybės pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių bei tarptautinės teisės pažeidimus mieste, Europos Komisiją – riboti dvejopo naudojimo prekių eksportą į Honkongą.

Seimo nariai ragina prezidentą Gitaną Nausėda ir Vyriausybę „sukurti mechanizmą, palengvinantį sąlygas Honkongo disidentams, siekiantiems politinio prieglobsčio“.

Kaip spaudos konferencijoje antradienį sakė D. Šakalienė, 1989 metų birželio 4dieną  Kinijos liaudies išlaisvinimo armija „šaudė į  taikius, demokratiją palaikiusius demonstrantus, susirinkusius į Pekino Tiananmenio aikštę“, o, apytikriais skaičiavimais, žuvusiųjų skaičius siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, tūkstančiai buvo sužeisti.

Pasak parlamentarės, deklaracija inspiravo tai, jog Kinija pažeidė susitarimą su Jungtine Karalyste dėl Honkongo, kurioje buvo numatytas „vienos šalies-dviejų sistemų principas“, nes buvo uždrausti šios tragedijos minėjimai ne tik Kinijoje, bet ir Honkonge.

„Prieš metus dėl nesankcionuoto susirinkimo 12 žmonių buvo nuteisti kalėti nuo 4 iki 14 mėnesių, praėjusių metų gruodžio 22 dieną Honkongo universitete 24 metus stovėjusi Tiananmenio žudynių atminimo skulptūra – gėdos stulpas universiteto iš pradžių buvo užrakinta, vėliau – iš viso pašalinta“, – sakė D. Šakalienė.

Anot jos, Tarpparlamentinis Kinijos aljansas ragina valstybių vyriausybes imtis „kategoriškų priemonių“, t.y. patraukti Honkongo pareigūnus atsakomybėn, vykdyti jų turto auditą, taikyti sankcijas.

„Labai aiškiai išsakėme poziciją, kad Kinijos komunistų partija privalo būti patraukta atsakomybėn už tarptautinės teisės pažeidimus Honkonge, pagerbti atminimą tų, kurie nukentėjo nuo Kinijos komunistų žiaurumo. Taip pat pabrėžiama, kad tie, kurie piktnaudžiauja žmogaus teisėmis, negali laisvai kaupti turto ir mėgautis mūsų demokratijų suteikiamomis privilegijomis būdami tarptautiniais nusikaltėliais“, – sakė ji.

Aktyvistas: padėtis Honkonge prastėja

Honkongo aktyvistas, organizacijos „Hong Kong Watch“ patarėjas Ray Wongas (Rėjus Vongas), šiuo metu gyvenantis Vokietijoje, pabrėžė, kad Honkonge žmogaus teisių padėtis pastaraisiais metais prastėja. Nuo 1990-ųjų vykę susirinkimai minint Tiananmenio žudynes šiemet yra uždrausti ir laikomi „keliančiais grėsmę saugumui“, susirinkimų dalyviai areštuojami nuo 2019-ųjų.

Anot R. Wongo, apie 500 aktyvistų skirtas namų areštas, dar maždaug 170-čiai asmenų pritaikyti „drakoniški nacionalinio saugumo įstatymai“.

Labai aiškiai išsakėme poziciją, kad Kinijos komunistų partija privalo būti patraukta atsakomybėn už tarptautinės teisės pažeidimus Honkonge.

„Nuo to laiko, kai buvo įgyvendintas šis nacionalinio saugumo įstatymas, 18 žurnalistų buvo areštuoti, 12 žiniasklaidos atstovų yra persekiojami. Padėtis dėl žmogaus teisių Honkonge stipriai prastėja. Mums labai svarbu, kad demokratinės valstybės yra susivienijusios ir siekia padėti Honkongui kovoti su šuo ekspropriatariniu režimu“, – kalbėjo R. Wongas.

Jis pabrėžė, jog Kinija toliau demonstruoja savo jėgą tiek prieš kaimynes, tiek ir visame pasaulyje bei tikisi, kad „Kinijos autoritarinis režimas žlugs“.

„Jei mes jos nesustabdysime dabar, bus dar daugiau aukų. Man labai malonu matyti, kad tokios nedidelės šalys kaip Lietuva yra tokios drąsios ir kalba Honkongo žmonių vardu, pasisako už žmogaus teises, demokratiją“, – kalbėjo jis.

Kaltina pagalba Rusijai

Savo ruožtu Ž. Pavilionis pažymėjo ir Kinijos vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą. Anot jo, nuo demokratijos atsitraukiančios „autokratijos pradeda žaisti kartu vienoje pusėje ir palaiko viena kitos agresiją“.

Pasak jo, tai matyti ir Baltarusijos atveju, taip pat kyla klausimų dėl Sakartvelo tolesnių derybų siekiant narystės ES.

„Žiūrint į Kinijos paramą Rusijai agresijos prieš Ukrainą metu, nors ji ir oficialiai nėra deklaruojama, bet ką mes matome (...), kad Kinijos kompanijos aktyviai dalyvauja šioje agresijoje užimdamos vietą tų vakarietiškų kompanijų, kurios traukiasi iš Rusijos“, – teigė Ž. Pavilionis.

Anot jo, Rusijoje nebeveikiant atsiskaitymams „Mastercard“, „Visa“ ir „American express“ sistemomis, jas keičia kinų mokėjimų sistema „Unionpay“, o didžiųjų vakarietiškų telekomunikacinių technologijų bendrovių vietas užima „Huawei“, Kinija sudaro naftos ir dujų sutartis su Rusija.

„Iš esmės Kinija šiuo metu palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje ekonomiškai. Todėl aš stebiuosi kai kurių mūsų kolegų iš kitų partijų pasisakymais, kad jie viena ranka labai aktyviai palaiko Ukrainą, o kita ranka kritikuoja mus, susivienijusius prieš komunistinę Kiniją, už gilesnius ryšius su Taivanu. Iš esmės, tokiu būdu šizofreniškai tie kolegos stoja į tų pačių agresorių pusę“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

D. Šakalienė tikisi, kad trečiadienį rezoliucijai pritars Seimo Užsienio reikalų komitetas ir ji jau kitą savaitę bus svarstoma Seimo plenariniame posėdyje.

Pekinas po 2019-aisiais Honkongą septynis mėnesius purčiusių prodemokratinių protestų primetė pusiau autonominiam miestui įstatymą, kuriuo buvo kriminalizuota kone visa disidentinė veikla. 

Gegužę kai kurios šalys, įskaitant Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Japoniją Jungtinę Karalystę ir Jungtines Valstijas, prisidėjo prie Europos Sąjungos pareikšto susirūpinimo dėl naujo Honkongo lyderio, kad buvusio Kinijos saugumo vadovo J. Lee parinkimo proceso.

Pekinas procesą giria kaip „tikrą demokratijos dvasios demonstraciją“ ir tvirtina, kad tai yra strategijos, turinčios užtikrinti, jog Honkongą valdytų tik „patriotai“, kulminacija.