Dalios Grybauskaitės teigimu, būtina ieškoti sprendimų, kaip padėti šiai šaliai, kurios indėlis yra strateginis pažabojant terorizmo ir migracijos keliamas grėsmes Europai.

Tai Lietuvos vadovė sakė antradienį per susitikimą su Vilniuje viešinčiu Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavugoğlu (Mevliutu Čavušohlu), pranešė Prezidentūra.

Pranešime pabrėžta, kad Turkija yra patikima NATO narė, jos vaidmuo esminis užtikrinant viso aljanso kolektyvinę gynybą, todėl per susitikimą D. Grybauskaitė akcentavo, kad transatlantiniam saugumui itin svarbu, jog dvi sąjungininkės – JAV ir Turkija – rastų būdų tarpusavio įtampai įveikti.

Prekybos nesutarimai tarp Turkijos ir JAV rugpjūtį nusmukdė liros vertę beveik 20 proc., o šalies lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) apkaltino Vašingtoną vykdant politinį sąmokslą.

Stebėtojai perspėja, kad ginčai su ES ir JAV skatina Turkiją atsigręžti į Rusiją.

Lietuva savo ruožtu tvirtina remianti ES ir Turkijos dialogą. Anot pranešimo, sėkmingas tokios partnerystės pavyzdys – prieš dvejus metus įsigaliojęs ES ir Turkijos susitarimas dėl migracijos.

„Tai veiksmingiausias instrumentas suvaldant iš Sirijos į Europą plūstantį pabėgėlių srautą, kuris nelegalių atvykimų skaičių sumažino 95 procentais“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Per praėjusius metus dvišalė Lietuvos ir Turkijos prekyba išaugo 59 proc. ir siekė daugiau nei pusę milijardo eurų. Lietuva palaiko tolesnį ES ir Turkijos muitų sąjungos gilinimą.

Turkija yra pagrindinė lietuvių atostogų ir turizmo kryptis. Pernai šioje šalyje apsilankė 135 tūkst. turistų iš Lietuvos.

Turkija taip pat yra viena iš Vilniuje veikiančio NATO energetinio saugumo kompetencijos centro steigėjų, o jos karo laivai šiemet dalyvavo aljanso pratybose Baltijos jūroje „Baltops“.

Lietuva žada skatinti Turkijos ir ES dialogą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuva sieks skatinti dialogą tarp Turkijos ir Europos Sąjungos (ES).

Susitikęs su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu) ministras žurnalistams antradienį sakė, jog „Lietuvai Turkija visada bus nuoširdus dialogo partneris“.

„Yra nenormalu nesikalbėti tiesiogiai, net ir turint probleminių klausimų, ar tai būtų žmogaus teisės, ar žmonių sulaikymai“, –  teigė L. Linkevičius.

„Stengsimės, kiek tai įmanoma, sąlygoti dialogą su Europos Sąjunga ir bandome padaryti tą dialogą pasitikėjimo dvasioje“, – pridūrė jis.

ES santykiai su narystės joje siekiančia Turkija suprastėjo po 2016 metų nepavykusio perversmo, kai buvo suimti dešimtys tūkstančių turkų valstybės tarnautojų ir pareigūnų.

Briuselis tvirtina, jog Turkija pažeidinėja žmogaus teises, tačiau Ankara kaltina ES nedemonstruojant solidarumo ir reikalaujant per daug, kol šalyje įvesta nepaprastoji padėtis.

„Deja, mūsų draugai ES nenorėjo suprasti, su kuo mes susidūrėme tą naktį ir po to“, – kalbėjo M. Cavusoglu.

L. Linkevičius buvo pirmas ES ir NATO užsienio reikalų ministras, aplankęs Turkiją po nepavykusio perversmo.

ES šiemet birželį paskelbė, kad Turkijos užsitęsusios derybos dėl narystės ES „faktiškai sustojo“.

Tačiau M. Cavusoglu žada, jog liepą nutraukus nepaprastąją padėtį šalyje Turkija toliau imsis reformų.

„Mes vis dar norime tapti ES nare, nepaisant sunkumų“, – teigė Turkijos užsienio reikalų ministras, padėkojęs Lietuvai už paramą.

„Neturi prabangos rinktis“

M. Cavusoglu taip pat pareiškė, kad Turkijos partnerystė su Rusija netrukdo santykiams su Lietuva ar Vakarais.

Ankaros santykiai su Maskva pastaraisiais metais šiltėja, Turkija iš Rusijos ketina pirkti modernias zenitinių raketų sistemas S-400, o kitą savaitę Rusijos, Turkijos ir Irano lyderiai ketina tartis, kaip stabilizuoti situaciją Sirijoje.

Tuo metu įtampa slegia ne tik Ankaros santykius su ES, bet ir Vašingtonu – prekybiniai nesutarimai su JAV rugpjūtį nusmukdė Turkijos liros vertę beveik 20 proc., taip pat gali susilpnėti šalių karinis bendradarbiavimas.

Turkų užsienio reikalų ministras tvirtino, jog Ankara „neturi prabangos rinktis“ partnerių, tačiau sugeba „puikiai subalansuoti“ savo užsienio politiką.

„Mūsų santykiai su Rusija nėra alternatyva santykiams su Lietuva, Europa, ar Europos Sąjunga, (...) ar Jungtinėms Valstijoms, nors ir turime tam tikrų problemų“, – teigė M. Cavusoglu.

„Prie ES durų laukėme 16 metų ir vis dar esame čia, bet Turkija ar bet kuri kita šalis, kaip Turkija, esanti šioje pasaulio dalyje, neturėtų rinktis tarp vienos ar kitos šalies“, – sakė jis.

L. Linkevičius teigė nematantis pagrindo manyti, jog susitarimais su Rusija Ankara gali pažeisti Lietuvos interesus.

„To nebus, esu tuo įsitikinęs“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministrai taip pat pasirašė atnaujintą Lietuvos ir Turkijos vyriausybių sutartį dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos.

Lietuvos verslininkai šiuo metu nėra investavę Turkijoje, o Turkijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekia minus 1,05 mln. eurų.

Minusinės tiesioginės užsienio investicijos susidaro, kai investuotojo finansiniai įsipareigojimai įmonei viršija jos reikalavimus investuotojui.

Šių metų pirmą pusmetį Lietuvos eksportas į Turkiją sudarė 116 mln. eurų, importas – 84,6 mln. eurų. Didžiąją Lietuvos eksporto dalį pernai sudarė geležis ir plienas bei javai, o į šalį daugiausiai įvežama turkiškų drabužių.

S. Skvernelis dėkojo už palaikymą gynybos srityje

Susitikime su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė Turkijos svarbą NATO aljansui ir teigė tikįs, kad dvišaliai ekonominiai saitai turi potencialo stiprėti.

„Turkija yra viena svarbiausių NATO partnerių, reikšminga partnerė kovoje su terorizmu, atlieka vadovaujantį vaidmenį NATO misijoje Afganistane. Didžiulė šalies reikšmė Europos energetiniam saugumui ir sprendžiant migracijos iššūkį. Esame dėkingi už solidarumą ir paramą NATO sprendimams dėl Baltijos šalių saugumo sustiprinimo galimų grėsmių iš Rusijos pusės akivaizdoje“, - sakė ministras pirmininkas.

Susitikimo metu aptartas dvišalės prekybos augimo potencialas, ypač aukštųjų technologijų, chemijos pramonės ir gyvybės mokslų srityse. Spalį Turkijoje vyks pirmasis dvišalis ekonomikos ir prekybos komisijos (JETCO) posėdis.

Lietuvos ir Turkijos Vyriausybės jau yra pasirašiusios susitarimą dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Turkijos verslas pakviestas naudotis Klaipėdos uostu, Vilniaus ir Kauno intermodaliniais terminalais bei tarptautiniu konteinerių traukiniu „Vikingas“.

Aptartos ir turizmo galimybės. Lietuvos gyventojams Turkija yra viena populiariausia atostogų kryptis - nuo Nepriklausomybės atkūrimo daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų aplankė Turkiją. Turkijos gyventojai atranda Lietuvą - 2017 m. Lietuvą aplankė apie 9 tūkst. Turkijos gyventojų ir, palyginti su 2016 m., šis skaičius išaugo 12,5 proc.