Vyko paviešėti į dvarą
Viešųjų pirkimų suvestinėje įrašyta, kad LRT vykdė per 60 viešųjų pirkimų, kurie pavadinti „komandiniai renginiai“.
Be kelionių, pavyzdžiui, į Pakruojo dvarą ar Augustavą, LRT darbuotojai lepinti ir daugybe kitų veiklų.
Absoliuti dauguma šių viešų pirkimų tinklalapyje neturi jokių papildomų dokumentų, iš kurių būtų galima susidaryti tikresnį vaizdą, kam buvo leidžiami biudžeto pinigai. Tai – daugiausia žodinės sutartys arba tiekėjų atranka, įvykusi apklausos būdu.
Peržvelgus sutartyse minimų tiekėjų veiklas, susidaro įspūdis, kad pramogoms LRT buvo skiriamas didžiulis dėmesys.
Kai kuriais mėnesiais buvo perkama net po kelis pramoginius užsiėmimus.
Tačiau 2024 metų gruodį buvo sudaryta rekordinė sutarčių suma – net 14 pirkimų komandinių renginių paslaugoms.
Nuo 2022 metų iki 2025 metų pabaigos LRT išleido apie 85,4 tūkst. eurų veikloms, kurios kažin ar susijusios su LRT deklaruojama nacionalinio transliuotojo misija.
Užsinorėjo parūkyti?
Viešųjų pirkimų suvestinėje skelbiama, kad LRT 2025 metų kovą pasirašė sutartį su įmone „LBA projektai“ 2 105 eurų sumai.
Šios įmonės tinklalapyje skelbiama, kad tai yra kaljanų baras.
Paaiškėjo, kad už biudžeto pinigus kaljanų bare panoro linksmintis LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamentas.
Sutarties dokumentuose nurodyta, kad renginys skirtas stiprinti Komunikacijos ir rinkodaros departamento darbuotojų komandą.
Gal buvo viliamasi, kad parūkius kaljano stiprės pasitikėjimas, tarpusavio supratimas?
Esą pešant dūmą turėtų atsirasti motyvacijos ir taip esą bus skatinamas kūrybinis įkvėpimas.
Užsakovas turėjo įgeidžių – nurodyta, kad renginio patalpos turi būti Vilniaus centrinėje dalyje – senamiestyje, Naujamiesčio, Užupio arba Paupio rajone, o patalpos turi talpinti nuo 25 iki 35 asmenų grupę.
Daug valgė ir kūrė puokštes
Kažkodėl LRT daugybę kartų pirko paslaugų iš įmonių, kurių pagrindinė veikla – maisto tiekimas į namus ar biurus.
Ar biudžeto pinigais apmokami LRT darbuotojų pietūs, ar vakarėliams skirtas maistas?
LRT siųstoje užklausoje dienraštis klausė, kodėl mažiausiai dvylika sutarčių sudaryta su restoranų ir maitinimo paslaugų įmonėmis. Kai kuriose sutartyse figūruoja prabangūs Vilniaus restoranai.
LRT darbuotojai – tikri gurmanai, vien Sakartvelo patiekalų ragauta už daugiau nei pusę tūkstančio eurų.
Tarp LRT darbuotojų itin populiari įmonės „La Capital“ maitinimo įstaiga. Su ja buvo sudarytos net kelios žodinės sutartys įvairioms sumoms – nuo 38 eurų iki 657 eurų.
Taip pat užsisakinėtos gėlių puokščių dizaino paslaugos. Galima spėti, kad darbuotojams buvo užsakomas komandinis renginys puokščių kūrimui. Kam to reikėjo nacionaliniam transliuotojui, sunku suprasti.
Už 800 eurų LRT užsakė pramogas su viena keramike, žinoma puodų žiedėja – taip pat komandiniam renginiui.
Keliavo po Vilnių?
Pavalgius ir parūkius, labai tikėtina, kad LRT darbuotojai galėjo panorėti ir aktyvesnių pramogų.
Už beveik 4,4 tūkst. eurų buvo sudaryta sutartis su įmone „Karolinos kėgliai“.
Antrąja sutartimi šiai įmonei mokėta dar apie pusė tūkstančio eurų. Trečiasis užsakymas šioje įmonėje mokesčių mokėtojams atsiėjo 1,7 tūkst. eurų.
Boulingui leista ir daugiau pinigų. Kitai Vilniuje įsikūrusiai kompanijai priklausančiame restorane buvo išleista 956, o boulinge – 692 eurai.
LRT komandai dar buvo užsakomos ekskursijos po Vilnių.
Iš tos pačios įmonės vidutiniškai paslaugų pirkta po 700 eurų. O 2024 metų rugsėjį įsigyta ekskursija ir už 1,8 tūkst. eurų sumą.
Važinėjosi kartingais
Kaip komandinis renginys viešuosiuose pirkimuose įrašyta sutartis su kartingų nuoma užsiimančia įmone.
Kas iš LRT darbuotojų laigė po kartodromą, nėra žinoma – viešųjų pirkimų suvestinėje jokių dokumentų nėra paviešinta, su įmone sudaryta žodinė sutartis.
Nemenka suma mokėta viešajai įstaigai „Auto sporto klubas JJ racing“ už LRT darbuotojų pasivažinėjimą kartingais.
Kažkodėl prie komandinių renginių paslaugų priskirti keli užsakymai su viešbučiu Užupyje. Kas ir su kuo Užupio viešbutyje užsiiminėjo komandiniais reikalais, nėra aišku, čia taip pat sudaryta žodinė sutartis.
Nacionaliniam transliuotojui skiriamos lėšos turėtų būti leidžiamos pagal paskirtį. Tačiau LRT vadovams nekilo klausimų, kodėl valstybės lėšos leistos virtualios realybės arenoje?
LRT darbuotojai, it paauglių būrys, už biudžeto pinigus virtualioje realybėje žaidė žaidimus, dėvėdami specialius akinius.
Valanda pramogų kainuoja apie 160 eurų. Pagal išleistą sumą šioje arenoje, galima spėti, kad LRT darbuotojai virtualiose kovose pliekėsi beveik šešias valandas.
Ką virė su Beata?
Klausimų kyla dėl kelių smulkių pirkimų, taip pat pavadintų komandinių renginių paslaugų tiekimu.
Pirktos paslaugos iš reklama užsiimančios bendrovės, taip pat mokėta įmonei, kuri nurodo, kad jos pagrindinė veikla – žemės ūkis. Gal LRT darbuotojai važiavo į rudeninį bulviakasį?
Darbuotojų pramogoms pirktos paslaugos ir iš įmonės „Beatos virtuvė“.
Jai atseikėta 1 380 eurų. Gal komandiniame renginyje buvo verdami cepelinai ar kepami pyragai?
Įmonei „Kreiva nosis“, užsiimančiai kavos pupelių skrudinimu ir kavos kultūra bei edukacija, mokėta apie tūkstantį eurų už pramogines paslaugas.
Iš viešųjų pirkimų suvestinių galima spręsti, kad vis tik populiariausia pramoga tarp LRT darbuotojų – gardžiai pavalgyti.
Įmonei „Guslinas“ mokėta 753,8 eurų suma už pramogines paslaugas, nors įmonė nurodo užsiimanti maisto produktais.
Tačiau yra vienas niuansas – ši įmonė registruota Neringoje. Tad kyla klausimas, kodėl LRT darbuotojų maitinimu buvo rūpinamasi net ir už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės?
Alytuje įsikūrusiai įmonei „Kulinaras“ taip pat mokėta solidi suma. Įmonė skelbia, kad ji užsiima statyba.
LRT darbuotojai už biudžeto pinigus dar mokėsi ramaus kvėpavimo pratimų. Toks užsiėmimas užsakytas kaip komandinis renginys.
Taip pat darbuotojai mokėsi gaminti kremukus, namų kvapus ir muiliukus.
Nėrė į dumblą
Biudžeto pinigus LRT leido ir golfo aikštynuose. Su įmone buvo sudaryta žodinė sutartis.
Iš biudžeto mokėta žygeivių ir sporto klubo „Dumblas“ vadovui už pramogas pelkės dumble.
LRT taip pat mokėjo įmonei „Blessed Goods“, užsiimančiai pirčių nuoma.
Baidarių pasiplaukiojimo paslaugas teikiančiam fiziniam asmeniui LRT taip pat mokėjo biudžeto pinigais.
Įmonei, valdančiai vyno restoraną, kuris įsikūręs Jėzuitų vienuolyno skliautuose, už vaišes LRT apmokėjo dvi sąskaitas, kurių bendra suma siekia pusseptinto šimto eurų.
Taip pat LRT organizavo komandinį renginį kaimo turizmo sodyboje Ignalinos rajone. Dar viena šventė už biudžeto pinigus rengta kaimo turizmo sodyboje Molėtų rajone.
Savaitei – 46 dėžės vaisių
Kad LRT darbuotojų gyvenimas tikrai būtų sotus, iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga nuo 2023 metų su įmone „Superbiuras“ sudarinėja sutartis vaisių tiekimui.
Iš pradžių obuolių valgytojams buvo leidžiama tik kelių tūkstančių eurų sumos, po to, matyt, apetitas augo.
Nuo 2025 metų su įmone sudaromos vaisių prenumeratos suma išaugo iki 11,2 tūkst. eurų. Tiek pinigų užteko pusmečiui, antram pusmečiui jau išleista 14,7 tūkst. eurų.
Iš viso LRT sudarė šių sutarčių už 49,3 tūkst. eurų.
Tiekėjas, gavęs nurodymą elektroniniu paštu, per 24 valandas į S. Konarskio gatvėje įsikūrusią LRT būstinę privalėjo pristatyti ne mažiau nei 46 dėžės vaisių.
Dokumentuose nurodyta, kad tiekėjas kiekvieną savaitę užsakymą turėjo įvykdyti antradieniais arba kitą sutartą dieną.
Vienoje dėžėje privalėjo būti patiekta 3 kilogramai belgiškų obuolių, 3 kilogramai bananų iš Ekvadoro, 1 kilogramas kriaušių iš Čilės ir 2 kilogramai kitų sezoninių vaisių.
Kas suvalgė kas savaitę tiektas 46 dėžes vaisių, sunku nuspėti. Vienu ypu prie LRT durų turėjo būti pristatoma per 400 kilogramų vaisių siunta.
Per 2025 metus LRT darbuotojai suvalgė obuolių už daugiau nei 25,9 tūkst. eurų.
Po mitingo – į furšetą?
LRT net kalėdinius vakarėlius rengia už biudžeto lėšas.
Praėjusių metų gruodžio 18-ąją, kai prie Seimo vyko piliečių protestas „Šalin rankas“, LRT buvo suplanavę kalėdinį vakarėlį.
Už 12,9 tūkst. eurų paslauga pirkta iš įmonės „Riekė“. Tiekėjas pateikė LRT pasiūlymą renginį surengti už 9 tūkst. eurų, bet sutartis pasirašyta didesnei sumai.
Pirkimo dokumentuose nurodoma, kad renginys planuotas 300 asmenų grupei.
Skelbiama, kad LRT dirba apie 670 darbuotojų, tad, panašu, kad į kalėdinį furšetą buvo kviesta tik pusė darbuotojų.
Paaiškėjo, kad vakarėliui buvo nurodyta patiekti šešių rūšių šaltų užkandžių. Užsakyme pabrėžta, kad privalo būti veganiškų ir vegetariškų patiekalų ir jie turėjo būti skirtingų skonių.
Taip pat LRT užsakymu turėjo būti patiekta rinkinių prie alaus, prie vyno ir mėsiškų rinkinių.
Tarp trijų rūšių desertų taip pat privalu buvo patiekti vieną veganišką desertą.
LRT už biudžeto pinigus užsakė atvežti baltojo putojančio sauso „Cava“ rūšies vyno. Taip pat pageidauta, kad ant stalų būtų baltojo sauso, rūšinio vyno.
Užsakyta ir dviejų rūšių kokteilių bei alaus skardinėse.
Darbuotojams buvo liūdna
Dėl visų šių pirkimų dienraštis dar praėjusį pirmadienį siuntė klausimus LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei.
Tą pačią dieną sulaukta LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovės Rūtos Putnikienės skambučio.
Vadovė telefonu prisipažino, kad gruodžio 18 d. iš tiesų už biudžeto pinigus buvo suplanuotas LRT kalėdinis vakarėlis.
„Buvo labai liūdna, mes visi nebeturėjome po mitingo nei noro, nei jėgų švęsti. Paprašėme tiekėjo, kad vakarienė būtų pakeista į pietus. Ir jie viską puikiai suspėjo. Mes tik susirinkome trumpam pabūti ir pavalgyti“, – telefonu tikino R. Putnikienė.
Stebėjosi klausimais
Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė klausinėjo dienraščio, kodėl keliamas klausimas apie viešuosius pirkimus?
„O jūs nemanote, kad darbuotojams reikia komandinių renginių? Aš noriu išsiaiškinti poziciją“, – klausė R. Putnikienė.
LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovei buvo atsakyta, kad dienraščio žurnalistai mato išleidžiamų biudžeto lėšų sumas. Dėl to ir klausiama LRT vadovės, ar vadovybė žinojo apie „užklasines“ darbuotojų veiklas, kurios apmokėtos įstaigos veiklai, o ne pramogoms skirtomis lėšomis?
R. Putnikienė telefonu prasitarė, kad apie kaljanų rūkymą nieko nežinojo. „Negali būti. Pas mus tokie dalykai negalimi“, – stebėjosi moteris.
Neskelbiamos apklausos būdu pirkimas vyko 2025 kovo 27 d.
Sutartyje su įmone „LBA projektai“ įrašyta, kad paslaugos užsakovė yra pati LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė.
„LBA projektų“ tinklalapyje skelbiama, kad įmonė užsiima kaljanų prekyba ir nuoma, parduoda papildomą įrangą.
Tačiau techninėse specifikacijose įrašyta, kad komandinio renginio programa turi būti edukacinio pobūdžio, kurio metu būtų išmokstama maisto arba gėrimų gamybos, istorijos ir technikos.
„Kiekvienas dalyvaujantis asmuo turi turėti galimybę pasigaminti bent vieną patiekalą, gėrimą arba kokteilį“, – rašoma dokumentuose.
Metų pabaiga – pirkiniams
Klausimai LRT vadovei išsiųsti dar sausio 12 d.
Su R. Putnikiene telefonu kalbėta tą pačią dieną.
LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė telefonu tikino, kad komandiniams renginiams skiriamos nedidelės sumos.
„Bet šių renginių darbuotojai labai laukia. Mūsų struktūroje yra daug padalinių. Gal dėl to atrodo, kad daug tokių pirkimų buvo“, – telefonu svarstė moteris.
Tačiau R. Putnikienei priminta, kad užpernai gruodį LRT sudarė 14 sutarčių pramoginiams renginiams. Tad departamento vadovės buvo tiesiai paklausta: „Kada jūs dirbote, jei buvo 14 sutarčių pramogoms, nors per mėnesį – 21 darbo diena?“
R. Putnikienė aiškino, kad LRT struktūriniai padaliniai veikiausiai metų pabaigoje puolė užsakinėti tokias paslaugas, todėl ir susidarė toks sutarčių skaičius.
Vertinimui – 100 tūkst. eurų
Gali susidaryti įspūdis, kad LRT vadovybė nelabai tiksliai žino, kas ką veikia 670 žmonių turinčioje organizacijoje.
R. Putnikienės taip pat klausta, kam LRT už daugiau nei 90 tūkst. eurų darbuotojų veiklos vertinimo programinė įranga? Ar skyrių departamentų vadovai nepajėgūs įvertinti pavaldinių veiklos?
Peržvelgus šio pirkimo dokumentus matyti, kad programinė įranga skirta komunikuoti darbuotojui su viršininku, joje galima numatyti mokymus.
Paprastai tariant, tokio tipo programėlės dažniausiai naudojamos didelėse korporacijose, kur darbuotojų skaičius yra didelis.
Vis dėlto viena kelių tūkstančių darbuotojų organizacijai vadovavusi verslininkė atkreipė dėmesį į tai, kad tų pačių tikslų galima pasiekti ir kuklesnėmis sąlygomis.
„Man teko tuo užsiimti ir darbuotojų veiklos vertinimą ar jų įsitraukimą į komandinių užduočių įgyvendinimą galima pasiekti visiškai laisvai prieinama programine įranga, kurią turi bet kuri bendrovė. Tai yra „Microsoft“ sukurtas bendradarbiavimo ir komunikacijos įrankis, kuris sujungia pokalbius (tekstinius, vaizdo ir garso), susitikimus, failų bendrinimą ir programėles vienoje vietoje. Tai skirta komandoms dirbti kartu, bendrauti ir organizuoti veiklą. Privačios bendrovės taupo pinigus, tad metinis darbuotojų vertinimas įmonei anuomet atsiėjo apie 2 tūkst. eurų“, – pastebėjo verslininkė.
Įžvelgė pinigų švaistymą
Buvusi Seimo narė, politikė Audronė Jankuvienė, išgirdusi kam LRT leido pinigus, negalėjo atsitokėti.
„Aš esu šokiruota. Negaliu patikėti, kad taip leisti mokesčių mokėtojų pinigai. Malonumai, pramogos ir skanumynai. Bet tai yra visiškai nesusiję su LRT misija, su tuo, kam yra skiriamos biudžeto lėšos. Čia yra absurdo viršūnė“, – piktinosi A. Jankuvienė.
Moteris nusistebėjo anksčiau viešai skelbta informacija, kad LRT prireikė aštuonių elektromobilių įkrovimo stotelių, kai administracija turėjo vieną elektromobilį.
„Kas krovėsi elektromobilius? Kodėl jie turi graužti obuolius už mokesčių mokėtojų pinigus? Tiek metų žurnalistai rašo apie valstybės įmonių ar ministerijų taškomus pinigus komandiniams renginiams. Bet kad LRT taip sugebėtų, tai jau yra už mano fantazijos ribų. Čia ne išlaidavimas, o pinigų švaistymas“, – nuomonę išsakė A. Jankuvienė.
Kodėl jie turi graužti obuolius už mokesčių mokėtojų pinigus?
A. Jankuvienę pribloškė tai, kad LRT biudžeto pinigus leido kalėdiniam vakarėliui.
„Jei iš tiesų, jie už valstybės pinigus rengė kalėdinį vakarėlį, kai tiek žmonių rinkosi į protestą, man trūksta žodžių. Na, bent kokio padorumo reikėtų laikytis“, – stebėjosi A. Jankuvienė.
Ji priminė, kad gruodžio 18-ąją į mitingą rinkosi tie, kurie manė kovojantys už žodžio laisvę.
„Žodžio laisvę Lietuvoje užtikrina tikrai ne LRT ir generalinė direktorė. Žodžio laisvę gina Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas. Tai yra žodžio laisvės pagrindai. Tai neturi nieko bendro su LRT valdysena“, – konstatavo A. Jankuvienė.
Išgirdusi, kad LRT prireikė darbuotojų vertinimo programėlės už beveik 100 tūkst. eurų sumą, A. Jankuvienė net žagtelėjo.
„Jei viršininkai rūko kaljaną ir graužia obuolius, aišku, kad kontrolės nėra. Nes kontrolė – tai darbas. Vadinasi, neaišku, kas ką ten dirba. Visas šis skandalas yra kilęs viso labo dėl administracijos darbo. Nieko bendro su žurnalistų darbu tai neturi“, – stebėjosi A. Jankuvienė.
Įsitraukė į politinę kovą
Anksčiau LRT dirbęs žurnalistas, politologas Vladimiras Laučius, pastebėjo, kad dėl LRT vadovės atleidimo kilęs ažiotažas supriešino šalį.
„LRT, vadovaujama dabartinės administracijos, leido sau įsitraukti į politinę kovą, į kovą, kurioje turi politinių sąjungininkų. Ir ne tik tarp partijų, bet ir įvairių žaidėjų, kurie žaidžia vadinamuosius galios žaidimus“, – kalbėjo V. Laučius.
Jis pastebėjo, kad piliečių susipriešinimas dėl LRT skandalo pasiekė aukščiausią tašką.
„Akivaizdu, kad ta kova peržengė vien tik LRT vidaus problemų ribas ir tapo visos Lietuvos politine kova už dabartinę LRT administraciją, kurią palaiko dalis politinių jėgų. Visuomenėje tas skilimas taip pat yra akivaizdus. Mes puikiai matome, kad jei jau tūkstančiai žmonių eina į demonstracijas ginti grynai institucijų ir tų institucijų vadovų ambicijų, tai rodo, kad klausimas yra ne dėl kompetencijų, ne dėl kažkokių LRT vidaus dalykų, ne dėl žiniasklaidos problemų. Tai dėl – myliu ir nemyliu. Tai yra populistinis dalykas, kai žmonės eina palaikyti savų ir kovoti prieš tuos, kuriuos jie traktuoja kaip svetimus, priešus“, – kalbėjo V. Laučius.
V. Laučius tikino matantis šioje kovoje radikalizacijos apraiškas.
„Ta kova, ta radikalizacija, visuomenės poliarizacija dabartinės LRT vadovybės yra tik skatinama. LRT vadovybei tokia poliarizacija, kaip mes matome, yra naudinga ir ja jie puikiai sugeba naudotis“, – pastebėjo V. Laučius.
Jis stebėjosi ir tuo, kad LRT steigėju esantis Seimas turi mažai galių.
„Seimas, atrodo, visai jokių galių neturi, nepaisant to, kad jis yra viešosios įstaigos LRT steigėjas. 2016–2020 metų kadencijos Seimas nesugebėjo atlikti savo funkcijos. Buvo sukurta komisija LRT finansams tikrinti, bet ši komisija taip ir nesugebėjo pateikti jokių rezultatų“, – pastebėjo V. Laučius.
V. Laučius ir dabar pasigenda Seimo stuburo.
„Jau ta komisija pasirodė esanti bejėgė. Seimui trūksta politinės valios, kad bent kažkokia tvarka būtų padaryta šioje viešojoje įstaigoje, kad su finansais būtų tvarkomasi atsakingiau. Ir kad administravimas būtų toks, kokio mes visi tikimės iš išties visuomeninio transliuotojo, o ne iš valstybės biudžetą valgančio transliuotojo. Jis tik vadinamas visuomeniniu, nors visuomenės nėra kontroliuojamas. Vienintelis dalykas, kur pastebimas visuomeniškumas, yra tai, kad transliuotojo išlaikymui iš visuomenės surenkami pinigai tam transliuotojui išlaikyti“, – akcentavo V. Laučius.
Į klausimus neatsakė
Klausimai LRT generalinei direktorei buvo siųsti prieš savaitę, sausio 12 d.
Į juos žadėjo atsakyti LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovė R. Putnikienė, gavusi direktorės pavedimą.
Sausio 16 d., penktadienį, dienraštis „Klaipėda“ išsiuntė pakartotiną užklausą su tuo pačiu klausimynu. R. Putnikienė atsakė, kad į klausimus bus atsakyta.
Tačiau vakar, pirmadienį, iki dienraščio „Klaipėda“ numerio išleidimo termino, LRT į klausimus taip ir neatsakė.
Naujausi komentarai