Galiojančios teisinio reguliavimo nuostatos neužtikrino adekvačių bausmių už mokestinius nusikaltimus. Todėl net ir milijoninius mokesčius slepiantys asmenys galėjo atsipirkti menkomis baudomis arba visai išsisukti nuo atsakomybės. Iki šiol tik didelės vertės PVM ir motinystės pašalpų grobstymas buvo traktuojami kaip sunkūs nusikaltimai, o už kitų mokesčių vengimą teisiama tik kaip už paprastą vagystę. Net už itin didelio masto mokestinius nusikaltimus kaltininkai nesulaukdavo griežtų bausmių, o dėl trumpų senaties terminų sukčiams dažnai pavykdavo išvengti teisingumo.

Pagal prezidentės inicijuotas pataisas, už didelio masto mokestinį sukčiavimą bus baudžiama kaip už sunkų nusikaltimą. Įstatymu numatoma, kad daugiau kaip 28 tūkst. eurų (nuo 2018 metų dėl MGL padidinimo - 37,5 tūkst. eurų) mokesčių nuslėpusiems arba organizuotoje grupėje veikusiems asmenims bus taikoma sankcija - laisvės atėmimas iki 8 metų. Kartu dvigubai pailgės ir tokių nusikaltimų senaties terminai.

Menkaverte bauda nebus galima atsipirkti ir už iki šiol nesunkiu nusikaltimu laikytą deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, kai siekiama išvengti daugiau kaip 19 tūkst. eurų (nuo 2018 metų - 25 tūkst. eurų) mokesčių ar kitokių įmokų. Atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo pataisas, atitinkamai sugriežtinta ir administracinė atsakomybė už mokesčių vengimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, dėl mokestinių nusikaltimų valstybei vien per trejus pastaruosius metus padaryta apie 90 mln. eurų žalos.

Mokesčių vengimas laikomas pavojinga nusikalstama veika ir užsienio šalyse - pavyzdžiui, Latvijoje ir Čekijoje už tai gresia net iki 10 metų kalėjimo.

Tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įsigalios kitą dieną po to, kai bus oficialiai paskelbtos Teisės aktų registre.