„Jeigu Seimas sudarys komisiją ir toliau tirs politinę korupciją, aš manau, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti tiriami, bet tada bus visai kita aprėptis tyrimo ir galbūt atsakymus galės gauti, kas turės teisę dirbti su slapta informacija“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jis kartu tvirtino, kad klausimai nėra su juo derinti, pabrėžė nepasirašęs po kreipimusi į VSD vadovą Darių Jauniškį.

„Ten nėra mano parašo, jų pateikimas VSD vadovui niekaip nėra derintas, Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus“, – sakė „valstiečių“ vadovas.

Jis taip pat neigė opozicijos atstovų išsakytą versiją, kad klausimai suformuluoti Valstybės saugumo departamento medžiagoje figūruojančio žurnalisto Tomo Dapkaus, liudijusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atliekant tyrimą dėl neleistinos įtakos.

„Aš pažįstu tuos Seimo narius, kurie pasirašė, jie niekaip, kiek aš žinau, nebendrauja su jūsų minimu žurnalistu, ir aš abejoju, kaip galėtų jo suformuoti klausimai atsirasti jų pateiktame rašte. Aš manau, kad klausimai yra gimę iš NSGK tyrimo ir apklausų“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Mano brolis, perskaitęs tą rašliavą, man rašo, kad juk negalima tokių briedų skleisti, turi gi būti bent minimalūs įrodymai! Labai teisingai, tačiau čia ir yra toks R. Karbauskio ir Kremliaus scenarijus, kuriam pakanka vien fantazijų, jokių įrodymų nereikia.

Kartu jis teigė, kad „tie parodymai, kuriuos jis (T. Dapkus – BNS) davė NSGK, iškėlė kai kuriuos kausimus, į kuriuos būtų įdomu gauti atsakymus“.

Dešimt „valstiečių“ kreipėsi į VSD direktorių, prašydami Seime atsakyti į klausimus, jiems kilusius, kaip įvardija, po Seimo NSGK atlikto tyrimo.

„Po tyrimo liko daug neatsakytų klausimų, susijusių su „MG Baltic“ įtaka politikams, taip pat su „Rosatom“ Rusijos valstybine atominės energetikos korporacija ir kitų. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kodėl Seimo NSGK nebuvo informuotas apie Gintaro Urbono, kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK pirmininko pavaduotojai Rasai Juknevičienei“, – savo paskelbtame pranešime spaudai teigė kreipimosi iniciatorius „vastietis“ Mindaugas Puidokas.

Konservatorė R. Juknevičienė, kurios brolis G. Urbonas minimas „valstiečių“ klausimuose, teigia, kad klausimais keliamos prielaidos yra melagingos, o „valstiečiai“ taip, siekdami pakenkti konservatoriams, dirba Kremliaus naudai.

„Mano brolis, perskaitęs tą rašliavą, man rašo, kad juk negalima tokių briedų skleisti, turi gi būti bent minimalūs įrodymai! Labai teisingai, tačiau čia ir yra toks R. Karbauskio ir Kremliaus scenarijus, kuriam pakanka vien fantazijų, jokių įrodymų nereikia. O dar pridėjus T. Dapkaus interesą keršyti ir menkinti tarnybų atliktą darbą dėl jo ir koncerno reikalų, išeina visiškas mišinukas. Tikimasi, kad jis kažkaip sprogs, aptaškys, sukels abejones, nusivylimus, nepasitikėjimus“, – „feisbuke“ į „valstiečių“ klausimus reagavo R. Juknevičienė.

„Valstiečiai“ iš VSD vadovo taip pat nori informacijos apie komunikacijos agentūros „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ vadovo Mykolo Katkaus „įtaką sprendžiant „Vilniaus prekybos“ akcininkų konflikto klausimus“.

M. Katkus irgi laikosi pozicijos, kad klausimus, kuriuose minima jo pavardė, Seimo narys M. Puidokas parengė pagal T. Dapkaus „pateiktą melo ir prielaidų kratinį“.

„Pono T. Dapkaus tikslas yra paprastas – diskredituoti Vytauto Bako vadovaujamos komisijos atliktą darbą. Nenorėčiau veltis į šį žaidimą, nes vienintelis T. Dapkaus taikinys yra Valstybės saugumo departamentas, kuriame nuo 2016 met7 dirba mano žmona“, – naujienų portalui delfi.lt teigė M. Katkus.

Neleistiną įtaką politikos procesams tyrusiam Seimo NSGK pateiktoje VSD medžiagoje teigiama, kad žurnalistas T. Dapkus, būdamas verslo koncerno "MG Baltic" vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. T. Dapkus paviešintą medžiagą įvardijo kaip nepagrįstas interpretacijas.

T. Dapkus tvirtina niekaip nesusijęs su „valstiečių“ klausimais VSD vadovui, neturintis „jokio ryšio su jų iniciatoriumi Seimo nariu Mindaugu Puidoku.

„Taip, dalis temų yra tai, ką liudijau Seimo NSGK ir aš sakiau tiesą. Tai nesunku patikrinti. Ir kas? Dabar visi, kurie ieškos tiesos yra mano įtakoje? Juokinga. Čia įprasta kai kurių asmenų taktika, ne atsakinėti į klausimus, o kurti sąmokslo teorijas apie klausimų autorius. Siūlyčiau nekibti ant provokacijų“, – reaguodamas į R. Juknevičienės pasisakymą „Facebook“ paskelbė T. Dapkus.

Seime patvirtinus NSGK tyrimo išvadas, „valstiečiai“ nusprendė nesustoti ir toliau aiškintis verslo poveikį politikai.

Partijos vadovas R. Karbauskis liepos viduryje registravo Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams dviejų buvusių vyriausybių valdymo laikotarpiu.

R. Karbauskis siūlo tirti 2008–2016 metų laikotarpį. Tyrimą siūloma vykdyti iki 2019 metų gegužės. Projekte konkretūs fiziniai ir juridiniai asmenys nėra minimi. Klausimą dėl naujo parlamentinio tyrimo Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje.

Tyrimo iniciatoriai pažymi, kad kai kuriems kartu su NSGK išvada Seimui pateiktuose prieduose fiksuotiems faktams išsiaiškinti yra būtina detali analizė, kartu būtų siekiama nustatyti, kodėl laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios mažintų NSGK išvadoje nurodytą verslo grupių neteisėtą įtaką politikams.

„Valstiečiai“ anksčiau yra minėję norintys tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su tuometiniu Liberalų vadovu, šiuo metu politinės korupcijos byloje įtariamu Eligijumi Masiuliu, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus sąsajas su Baltarusijos energetikos sektoriumi.

Premjeras Saulius Skvernelis sako kol kas nespėjęs susipažinti su jį delegavusios „valstiečių“ partijos lyderio iniciatyva Seime antrą kartą tirti verslo poveikį politikai. Anksčiau jis yra sakęs, kad nepritaria naujam tyrimui.

Šią iniciatyvą kritikavo ir kiti „valstiečių“ frakcijos nariai, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas buvo pažadėjęs palikti frakciją, jeigu Seimas nuspręstų imtis šio tyrimo. Seime registravus projektą dėl naujo tyrimo, situaciją jis komentavo aptakiau. Komiteto vadovas teigė, jog jam svarbiausia, kad būtų įgyvendinti NSGK išvadose pateikti siūlymai, turintys užkirsti kelią veikti neleistiną įtaką valstybėje darančioms interesų grupėms.